TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Baimę kėlęs pučas šiandien pamirštas

2011 08 19 0:00
Kai kurie rusai savo valdžią šiandien įsivaizduoja taip.
AFP/Scanpix nuotrauka

Šiandien minint 20-ąsias paskutinio komunistų pasispardymo, mėginant išgelbėti griūvančią Sovietų Sąjungą, metines, Rusija vis dar keliauja ilgu, akmenuotu ir duobėtu keliu demokratijos link.

1991 metais rugpjūčio 19 dieną pučą pradėjo tuometinio sovietų lyderio reformų priešininkai. Tačiau po kelių dienų perversmas žlugo, kai jam pasipriešino visuomenė. Nepavykęs komunistų mėginimas sužlugdyti Michailo Gorbačiovo reformas tik paspartino Sovietų Sąjungos griūtį. Sovietinės imperijos žlugimas pažadino geresnio gyvenimo viltis. Kai kuriems rusams jos išsipildė, kai kuriems - ne. Tačiau, kaip prieš 20 metų, taip ir dabar politika išliko vieno asmens - Vladimiro Putino - valdžioje.

Kam svarbus pučas

Tie, kurie tris dienas stovėjo prie Rusijos parlamento ir rizikavo savo gyvybėmis prieš armijos tankus, tikėjosi kur kas daugiau. "Atrodė, kad tai bus kažko pradžia. Jautėm galintys padaryti bet ką. Kai kurios mūsų svajonės išsipildė. Mes galime keliauti į užsienį, kai kurie mano draugai gyvena labai gerai, o menininkai paragavo laisvės. Tačiau demokratija ateina labai lėtai. Maniau, kad iki dabar būsime nuėję kur kas toliau", - įspūdžiais dalijosi Milena Orlova, meno kritikė.

Apklausos rodo, kad visuomenės nuomonė dėl pučo ir Sovietų Sąjungos griūties išsiskyrė. Vieni rusai, daugiausia vyresnės kartos, ilgisi pastovių ir stabilių komunistinių laikų. "Levada" centro apklausos duomenimis, vos 10 proc. rusų (daugiausia maskviečių) 1991 metų rugpjūčio įvykiai buvo svarbūs, prilygstantys demokratinės revoliucijos pergalei prieš komunizmą. 40 proc. apklaustųjų šie įvykiai atrodo tragiški, turėję pražūtingų pasekmių Rusijai. O trečdalis rusų juos apskritai laiko nereikšmingais, tik elito kova dėl valdžios.

Oficiali valdžia taip pat nerengia labai didelių iškilmių 20-ųjų pučo metinių proga. Mažai kas prisimena perversmo lyderių pavardes, neaiški ir paties pučo reikšmė, tačiau, istorikų manymu, nepavykęs pučas parodė, kad rusai pagaliau nustojo bijoti visą Sovietų Sąjungą valdžiusios partijos ir jos galios. "Žvelgiant į praeitį galima sakyti, kad tai vienas nuostabiausių istorinių įvykių, kur rezultatas buvo visiškai priešingas, nei tikėjosi jo organizatoriai", - sakė istorikas Antonas Fediašinas iš Amerikos universiteto Vašingtone.

Nelabai pavykęs perėjimas

Dauguma istorikų ir politologų prabėgusius 20 metų dalija į du laikotarpius - B.Jelcino chaotišką valdymą ir V.Putino erą. Jų nuomonės išsiskiria dėl to, ar perėjimas buvo sėkmingas, tačiau jie iš esmės sutinka, kad eiliniai rusai vis dar nesijaučia galintys prisidėti prie valstybės valdymo. "Rusijoje yra tik demokratijos imitacija. Žmonės jaučia - kad ir už ką balsuotų, net jei V.Putinas pralaimės, ateis kas nors kitas, kuris bus toks, kaip jis. Jie su tuo susitaikę - tokia Rusija buvo per šimtmečių šimtmečius, tokia ir liks", - svarstė mokslininkė Olga Kryštanovskaja. Per B.Jelcino reformų metus sovietinis turtas, gamtiniai ištekliai buvo pigiai išparduoti keliems verslininkams, jie susikrovė didžiulius turtus ir įgijo galią valdžioje. Žlugus Sovietų Sąjungai žiniasklaida iš dalies atgavo laisvę, atsirado politinės partijos, tačiau suklestėjo korupcija ir žlugo įstatymo viršenybė. B.Jelcinas gėrė, skundėsi širdimi, o liberalo reputacija buvo paminta pradėjus karą su Čečėnija. "Vargu ar tą laikotarpį galima pavadinti sėkmingu perėjimu, ypač palyginus su tuo, kas vyko Vidurio Europoje, kur daugybė šalių kur kas geriau prisitaikė prie demokratijos", - sakė A.Fediašinas.

O kas toliau?

Anot politologų, vis dėlto valstybės pasiekti laimėjimai neturi būti nuvertinti. Be to, Rusijos nereiktų lyginti su Vakarų demokratijomis. "B.Jelcinas lyg ir sekė Vakarų pavyzdžiu, tačiau V.Putino ir Dmitrijaus Medvedevo Rusija mėgina atrasti savo pačios sistemą", - viename rašinyje atskleidė Ivanas Krastevas, Markas Leonidas ir Andrew Wilsonas. Tiesa, koks tas modelis - taip ir neaišku. Kremlius yra užsiminęs apie "suverenią demokratiją", kurioje dominuotų viena partija, tačiau dabar madingesnis terminas yra "modernizacija". Kol V.Putinas ir D.Medvedevas ruošiasi 2012 metų kovo rinkimams, visuomenės nuotaikos blogėja. "Modernizacija gali būti vykdoma tik tuomet, jei į procesą bus įtraukti visi piliečiai. Mums reikia demokratijos, geresnės rinkimų sistemos ir taip toliau. Be viso šito mums nieko neišeis", - savo žodį tarė ir M.Gorbačiovas, kuris ragino V.Putiną nekelti savo kandidatūros į prezidento postą. Kai kurių analitikų nuomone, Rusiją gali ištikti toks pat likimas kaip Sovietų Sąjungą, jei reformos nebus vykdomos greičiau, o investicijos nebus skiriamos infrastruktūrai plėtoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"