TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Balkanai kovoja su viską niokojančia stichija

2014 05 20 6:00
Daugybė Serbijos bei Bosnijos ir Hercegovinos miestelių tebėra užlieti (nuotraukoje – Brčko miestelio panorama). Reuters/Scanpix nuotrauka

Pietryčių Europą kamuojantys potvyniai kelia vis didesnį pavojų užlietų teritorijų gyventojams. Dėl smarkių liūčių išsiliejusios Savos upės vanduo toliau grėsmingai kyla. Gelbėtojai skaičiuoja dešimtis žuvusiųjų ir baiminasi, kad tai – tik pradžia. Labiausiai nerimaujama, kad vanduo ir purvas nepataisomai sugadins didžiąsias elektrines ir išjudins nuo karo laikų užsilikusius sprogmenis.

Vos per keletą dienų iškritus trijų mėnesių kritulių normai Balkanuose kilo tikras chaosas. Iš krantų patvinusios upės užliejo šimtus gyvenviečių.

Iki pirmadienio vakaro Balkanų šalių valdžia paskelbė apie 44 žuvusiuosius. Labiausiai nukentėjo Serbijos bei Bosnijos ir Hercegovinos gyventojai. Dešimtys tūkstančių buvo priversti palikti namus. Šimtai tūkstančių pavojingose zonose tebegyvenančių žmonių laukia tolesnių nurodymų. Gelbėtojai skaičiuoja per 3 tūkst. dėl potvynių susidariusių purvo nuošliaužų. Šios savo kelyje naikina viską – namus, kelius, dirbamus laukus.

Nors Serbijoje nebelyja jau dvi dienas, baiminamasi, kad pro kaimynes Kroatiją ir Bosniją tekančios Savos vanduo suplūs į Serbiją ir pridarys dar didesnės žalos.

Pavojus jėgainėms

Kariškiai padėjo evakuotis užlietų teritorijų gyventojams. / SIPA/Scanpix nuotrauka

Ugniagesiai gelbėtojai ir kariškiai padeda evakuotis užlietose gyvenvietėse įkalintiems žmonėms. Su savimi nukentėjusieji gali pasiimti tik būtiniausius daiktus. Žmonės su skausmu palieka namus likimo valiai.

Gelbėtojai iš smėlio maišų stato barikadas, kurios, kaip tikimasi, padės apsaugoti nuo vandens iki šiol neužlietas teritorijas. Jiems talkina vietos savanorių būriai. Ypač saugomos Serbijos sostinės Belgrado apylinkės.

Kylantis Savos vandens lygis kelia itin rimtą pavojų didžiausiai Serbijos elektrinei. Nikolos Teslos vardu pavadinta jėgainė elektros energija aprūpina didžiąją dalį šalies. Anglimi kūrenama jėgainė yra 40 kilometrų nuo Belgrado nutolusiame Obrenovaco miestelyje. Jo apylinkėse jau žuvo mažiausiai 12 žmonių. Beveik visi miestelio gyventojai saugumo sumetimais yra evakuoti.

Pavojuje atsidūrė ir Belgrado rytuose esančios jėgainės. Nuo potvynių vandens visas elektrines saugo storos smėlio maišų barikados. Gelbėtojams nepavyko apsaugoti netoli jėgainių esančių anglių kasyklų. Specialistų teigimu, vien joms padaryti nuostoliai siekia per 100 mln. eurų.

Dėl grėsmingų potvynių didžiosios šalies jėgainės 40 proc. sumažino savo pajėgumus. Serbijos vyriausybė priversta didinti energijos išteklių importą iš užsienio.

Baiminasi nuošliaužų ir minų

Patvinusios upės tramdomos smėlio maišų barikadomis. / AFP/Scanpix nuotrauka

Bosnijos ir Hercegovinos valdžios atstovų teigimu, potvyniai kelia grėsmę daugiau nei milijonui užlietose teritorijose gyvenančių bosnių. Pasak policijos pareigūnų, kai kuriose teritorijose situacija ypač pavojinga – susiformavo 3 ar net 4 metrus siekiančios potvynių bangos. Jos ypač padidina purvo nuošliaužų pavojų.

Horozovinos kaimelyje viena purvo nuošliauža po žeme palaidojo 8 namus. Nestabili žemė kelia grėsmę dar mažiausiai šimtui šalia nelaimės vietos esančių pastatų. Gelbėtojų reikalavimu namus laiku palikę gyventojai džiaugiasi per plauką išvengę mirties.

Be namų likę bosniai kol kas nežino, kaip reikės gyventi toliau. Žmonės nespėja skaičiuoti nuostolių ir nerimauja, kad už bankų paskolas įsigyti būstai bus nepataisomai sugadinti.

Bosnijos ir Hercegovinos valdžia ypač nuogąstauja, kad potvynių sukeltos purvo nuošliaužos išjudins nuo Bosnijos karo metų žemėje išlikusias minas. Ekspertai spėja, kad šalies teritorijoje gali dūlėti apie milijoną tokių sprogmenų.

Išjudintos minos kelia grėsmę ne tik Bosnijos ir Hercegovinos gyventojams. Potvynio vanduo jas gali nunešti į gretimų šalių teritorijas. Bijoma, kad vandens nešami sprogmenys gali pasiekti užtvankas, vandens elektrines, kur užstrigę ir sprogę gali padaryti ypač daug žalos.

Pagalbininkai neabejingi

Šimtai žmonių buvo evakuoti iš Belgrado priemiesčių. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Išsiliejusi Sava pridarė nuostolių ir Kroatijoje. Rytinės šalies teritorijos tebėra užlietos. Keli upės pakrantėje įsikūrę kaimai buvo visiškai evakuoti. Be stogo virš galvos likę žmonės laikinai glaudžiasi apylinkių mokyklose, sporto centruose. Čia dirbantys savanoriai ir gydytojai teikia nukentėjusiesiems medicinos pagalbą, dalija maistą, antklodes, sausus drabužius.

Potvynių nepaliestose teritorijose gyvenantys žmonės neabejingi jų šalį apėmusiai nelaimei. Į užlietas gyvenvietes vyksta savanoriai. Jie atgabena žmonių paaukotą maistą, drabužius, kitus būtinus reikmenis.

Bosnijos ir Hercegovinos karinių pajėgų atstovai teigė, kad gelbėjimo darbuose dalyvauja 1500 karių. Smarkiai pakilęs upės vanduo sugadino daugybę tiltų. Kai kuriose teritorijose vienintelis likęs būdas evakuotis – kariniais sraigtasparniais ir lėktuvais. Vietos pajėgoms talkino ir kitų valstybių, ES narių ir Rusijos, pajėgos.

Serbijos, Kroatijos bei Bosnijos ir Hercegovinos politikai potvynį vadina viena didžiausių pastarųjų dešimtmečių gamtos katastrofų. Ekonomistai spėja, kad vandens padaryta žala žemės ūkio sektoriui, nelaimės elektrinėse ir kitose gamyklose dar ilgai atsilieps Balkanų šalių ekonomikai.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"