TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Balkanai: skirtingos tautos, skirtingos istorijos interpretacijos

2014 05 12 12:45
Vandalų apipaišytas grafitis, vaizduojantis G.Principą, Belgrade. AFP/Scanpix nuotrauka

Praėjus 100 metų nuo žmogžudystės Sarajeve, įplieskusios Pirmąjį pasaulinį karą, Balkanų šalių mokyklose vaikai mokomos skirtingų šio konflikto pradžios interpretacijų. Gavrilo Principas, nušovęs Austrijos erchercogą Franzą Ferdinandą, skirtingose buvusios Jugoslavijos valstybių istorijų vadovėliuose pateikiamas kaip teroristas, kaip didvyris, arba paprasčiausias maištininkas.

Tokios tendencijos atspindi aktualesnius šių dienų pasidalijimus regione, kuris vis dar stengiasi atsigauti nuo kruvinų konfliktų, siautusių dešimtajame XX amžiaus dešimtmetyje.

Prieš 23 metus, kol „Balkanų katilas“ vis dar buvo Jugoslavijos sudėtyje, tenykštėse mokyklose vaikai buvo mokomi tos pačios istorijos interpretacijos. Dabar jų visų tiesa skirtinga, suformuota vėlesnių konfliktų. Nenadas Sebekas iš Demokratijos ir susitaikymo Pietryčių Europoje centro, išanalizavęs skirtingų regiono šalių istorijos vadovėlius priėjo prie išvados, kad „dabar praeitis yra modeliuojama taip, kaip to pageidauja šalies valdantysis elitas.“

Bosnijos ir Hercegovinos vadovėliai atspindi etninį susiskaldymą

Etniškai susiskaldžiusioje Bosnijoje ir Hercegovinoje nėra bendro sutarimo nei dėl paties G.Principo, nei dėl Pirmojo pasaulinio karo priežasčių.

Serajeve įkurtas muziejus, skirtas erchercogo F.Ferdinando ir jo žmonos Sophie nužudymui. / AFP/Scanpix nuotrauka

Bosnijos ir Hercegovinos serbų vaikai mokomi kitokios istorijos interpretacijos nei etniniai bosniai ir kroatai. Pastariesiems G.Principas pateikiamas kaip Belgrado remiamas politinis žudikas, o Bosnijos ir Hercegovinos serbų vaikams aiškinama, kad žmogžudystė pasitarnavo tik kaip pretekstas Austrijai-Vengrijai ir Vokietijai pateisinti karinę agresiją prieš Serbiją.

Šioje šalyje gyvenančios tautos net organizuoja skirtingus renginius, skirtus paminėti karo pradžios šimtmetį. Sarajeve oficialiai vyks įvairūs renginiai, įskaitant parodas, koncertus ir jaunųjų pasaulio pacifistų susibūrimą. Tuo tarpu Bosnijos ir Hercegovinos serbai šiuos renginius nusprendė boikotuoti ir surengti atskirą minėjimą rytiniame Višegrado mieste. Šį renginį organizuoja garsus serbų režisierius Emiras Kusturica. Rytinėje Sarajevo dalyje, kurioje dominuoja serbai, šimtmečio proga taip pat ketinama iškelti G.Principo statulą.

Daugiausiai bosnių gyvenamose vietovėse istorijos vadovėliai pabrėžia G.principo ryšius su Serbija. Knygose, iš kurių mokosi jaunieji bosniai, rašoma, kad G.Principo (kai kur teroristine vadinamos) organizacijos „Jaunoji Bosnija“ sąmokslininkus rėmė Serbija.

Tačiau Bosnijos ir Hercegovinos Serbų respublikoje "Jaunoji Bosnija" apibūdinama tiesiog kaip organizacija, o vadovėliuose pabrėžiama, kad Austrija-Vengrija pasinaudojo F.Ferdinando žmogžudyste, kad apkaltintų Serbiją ir paskelbtų jai karą. Panaši konflikto pradžios versija pateikiama pačioje Serbijoje naudojamuose vadovėliuose.

Serbijoje akcentuojami Austrijos-Vengrijos „karo nusikaltimai“

Naują monumentą G.Prinvipui ketinama iškelti ir Serbijos sostinėje Belgrade, kur mokyklose mokoma, kad žudikas kovėsi dėl teisingo tikslo. Serbija karo pradžios šimtmečio proga taip pat planuoja paleisti į apyvartą proginę sidabro monetą su P.Gavrilo atvaizdu, o vyriausybė rengia kelias atminimo parodas.

Tuo tarpu Serbijos ortodoksų bažnyčia pareiškė, kad "Jaunosios Bosnijos" aktyvistas buvo nacionalinis didvyris. Vyriausias jos dvasininkas neseniai yra sakęs, kad „G. Principas tiesiog gynė savo laisvę ir savo žmones.“

N.Sebekas pastebi, kad Serbijoje įprastas istorinis pasakojimas primena tą, kuris vyravo buvusioje Jugoslavijoje. Ten buvo mokoma, kad Pirmasis pasaulinis karas įvyko dėl didvyrio vardu Gavrilas Principas. Jis nužudė kunigaikštį F.Ferdinandą, okupacinių Austrijos-Vengrijos jėgų simbolį, ir tada pastarieji, kartu su Vokietija įsiveržė į Serbiją. Drąsieji serbai karo metu smarkiai nukentėjo tačiau kovėse „teisingoje“ pusėje. Serbijos mokykliniai vadovėliai teigia, kad pagrindinė Pirmojo pasaulinio karo priežastis buvo „kova tarp didžiųjų galių dėl ekonominės kontrolės ir dominavimo Europoje.“

Sarajeve veikiančiame „Franz Ferdinand“ viešbutyje galima apsistoti štai tokiuose kambariuose. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Septintos klasės vadovėliuose čia rašoma, kad Austrija-Vengrija pasinaudojo Sarajevo žmogžudyste, kad paskelbtų ilgai planuotą karą Serbijai, nors pastarosios vyriausybė ir nebuvo atsakinga už žmogžudystę. G.Principas čia apibūdinamas tiesiog kaip „jaunas serbas iš Bosnijos“. Visas skyrius vadovėlyje dedikuotas didvyriškoms Serbijos bei Juodkalnijos pergalėms karo metu ir pabrėžiami Austrijos-Vengrijos karo nusikaltimai prieš serbus: koncentracijos stovyklos, ištisų kaimų deginimas, civilių gyventojų kankinimas ir serbų kalbos simbolių uždraudimas.

Kroatija kaltina Serbiją ekspansionizmu

Kroatijos mokyklose mokoma, kad Serbija prisidėjo prie karo įsiplieskimo, nes siekė išplėsti savo teritorijas ir palaikė teroristą.

Nors čia sutinkama, kad Austrija-Vengrija stengėsi užsitikrinti kontrolę pietryčių Europoje, vadovėliuose rašoma, kad Serbija siekė išsiplėsti į teritorijas, kurios iki 1912-1913 metų Balkanų karų priklausė osmanų valdžiai ir buvo labai nepatenkinta, kai Austrija-Vengrija prisijungė Bosniją ir Hercegoviną, nes pati turėjo pretenzijų į šią šalį.

Čia "Jaunoji Bosnija" apibūdinama kaip grupė, kuri vykdė „nelegalias teroristines operacijas“ ir buvo palanki Serbijos valdžios idėjai Bosnijoje ir Hercegovinoje bei siekė sukurti didžiąją Serbiją.

Kosovas išlieka neutralus, nepaisant 1990-ųjų karo

Kosove vaikai mokomi tos istorijos versijos, kuri vis dar panaši į pasakojimą senosiose Jugoslavijos istorijos knygose. Čia Serbija vaizduojama gana teigiamai – kaip šalis, kuri stengėsi išvengti karo.

Skyriai apie antrąjį pasaulinį karą, parašyti po 1998-1999 metų konflikto tarp Kosovo išsivadavimo armijos ir Belgrado pajėgų, G.Principą vadina Serbijos, ne Jugoslavijos nacionalistu, bet Serbija čia nekaltinama dėl konflikto.

Arbenas Arifis iš Kososvo istorijos instituto sako, kad yra ir praktinių priežasčių dėl kurių Serbijos vaidmuo konflikte nėra ypatingai sureikšminamas. „Autoriai, kurie rašė vadovėlius prieš ir po nepriklausomybės paskelbimo yra daugiau ar mažiau tie patys.“

Makedonija kaltina didžiąsias imperialistines jėgas

Makedonijos vadovėliuose konfliktas apibūdinamas kaip „pirmasis pasaulio imperialistinis karas“. Čia pabrėžiamas Makedonijos teritorijos padalijimas, kuris sekė po konflikto. Makedonai dėl agresyvios ekspansijos labiau kaltina kaimynę Bulgariją, o ne Serbiją.

Makedoniškuose vadovėliuose rašoma, kad Austrija-Vengrija, Italija ir Vokietija buvo konflikto kurstytojos, kurios pasinaudojo žmogžudyste, suorganizuota G.Principo „slaptos revoliucinės organizacijos“, kaip pretekstu. Bulgarija kaltinama vykdžiusi ekspansionistinę politiką ir prisijungusi prie karo siekdama užkariauti Makedoniją.

***

Gavrilo Principas

G.Principas buvo sulaikytas tuoj pat po atakos. / AFP/Scanpix nuotrauka

Gavrilo Principas – Bosnijos serbas, paštininko sūnus gimė 1894 metais Bosnijoje ir Hercegovinoje, kurią 1908 metais aneksavo Austrijos-Vengrijos imperija. Persikraustęs į Belgradą jis prisijungė prie karinės organizacijos „Jaunoji Bosnija“. Jos narių tikslas buvo išvaduoti regioną iš Austrijos-Vengrijos valdžios ir suvienyti pietų slavus.

„Aš esu Jugoslavijos nacionalistas, noriu, kad visi jugoslavai būtų vieningi ir laisvi nuo austrų“, - sakė jis savo teismo metu.

Nacionalistų grupuotė nusprendė užpulti erchercogą F.Ferdinandą iš Austrijos, kai jis su kūdikio besilaukiančia žmona Sophie 1914 metų birželio 28 dieną lankėsi Sarajeve, norėdamas apžiūrėti Austrijos-Vengrijos karines pajėgas. Vienas iš G.Principo bendraminčių metė bombą į jų mašiną, bet nepataikė. Vėliau tą dieną G.Principas mirtinai juos abu pašovė. Dėl šio incidento po mėnesio Austrija-Vengrija paskelbė karą Serbijai.

G.Principas buvo apkaltintas valstybės išdavimu ir žmogžudyste, tačiau pagal Austrijos-Vengrijos įstatymus negalėjo būti nuteistas mirties bausme, nes žmogžudystės metu jam dar nebuvo suėję 20 metų. Vietoj to, jis buvo nuteistas 20 metų kalėjimo, tačiau bausmės iki galo neatliko - mirė nuo tuberkuliozės viename Austrijos kalėjime 1918 metais.

balkaninsight.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"