TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Balkanų pirmūnė nusimokė

2012 09 04 9:10
Didžiausiam šalies bankui vyriausybė jau skyrė 380 mln. eurų. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Euro zonoje nuogąstaujama, kad Slovėnija taps šeštąja euro zonos nare po Graikijos, Airijos, Portugalijos, Kipro ir Ispanijos, kuriai prireiks Europos Sąjungos (ES) finansinės pagalbos.

Visa laimė, kad Slovėnijoje gyvena vos 2 mln. gyventojų, o jos 36 mlrd. eurų ekonomika sudaro vos 0,4 proc. visų euro zonos narių bendrojo vidaus produkto (BVP), taigi jos gelbėjimas būtų vieni juokai. Šiuo metu Europos finansininkai turi didesnių rūpesčių, nes visa euro zona vėl grįžta į nuosmukį (per antrąjį šių metų ketvirtį gamybos apimtis sumažėjo 0,2 proc., trečiąjį ketvirtį taip pat prognozuojamas smukimas).

Vis dėlto dar vienos valstybės kluptelėjimas nerodytų nieko gero. Slovėnija būtų pirmoji iš pokomunistinių valstybių, kuriai prireiktų pagalbos (beje, slovėnai buvo pirmieji iš ES naujokių, 2007-aisiais įstoję į euro zoną).

Koalicinė vyriausybė vis dar tvirtina galinti apsieiti be pagalbos. Melodija jau girdėta, o epilogas iki šiol buvo toks pat - prašymas pagelbėti. Šiomis dienomis Slovėnijos skolinimosi išlaidos pasiekė daugiau nei 7 proc., rugpjūtį trys pagrindinės reitingų agentūros sumažino Slovėnijos reitingą.

Slovėnijos pagrindinis rūpestis yra bankai: blogų paskolų daug ir jų skaičius vis auga. Išgąsdinti užsienio investuotojai nusisuko, taigi krašto bankai tampa vis labiau priklausomi nuo Europos centrinio banko veiksmų. Didžiausiam krašto bankui "Nova Ljubljanska" vyriausybė neseniai davė 380 mln. eurų (1 proc. BVP). Reitingų agentūra "Fitch" prognozuoja, kad bankų kapitalo stygiui padengti prireiks sumos, kurios vertė maždaug 8 proc. BVP. Nuo 2009 metų Slovėnijos biudžeto deficitas sukasi ties 6 proc. BVP riba.

Tad Slovėnija gali tapti dar viena silpnų bankų ir silpnos vyriausybės auka. Be to, slovėnai moka ir už tai, dėl ko baudžiama visa Europa: pernelyg didelį ekonominį augimą. 2004-2006 metais krašto ūkis kasmet augdavo beveik 5 proc., o 2007-aisiais - beveik 7 procentais. Augimą skatino skolinimasis, ypač statybos sektoriuje. Tačiau 2009 metais užgriuvo krizė (nuosmukis siekė 8 proc.), 2011-aisiais ji padidėjo ir sukėlė politinį chaosą (po rinkimų pernai rudenį vyriausybės formavimas užtruko kelis mėnesius).

"The Economist", "Bloomberg", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"