TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Balkanuose atgyja mažosios Jugoslavijos idėja

2014 03 31 6:00
Makedonijos premjeras N.Gruevskis nuolatos su nostalgija žvalgosi į serbų pusę. history-of-macedonia.org nuotrauka

Makedonijos ministras pirmininkas Nikola Gruevskis nenori narystės NATO ar Europos Sąjungoje (ES). Politikas turi kitokią viziją – kur kas patrauklesnė jam būtų narystė naujai atkurtoje Jugoslavijoje. Panašiai savo ateitį regione įsivaizduoja ir serbai.

Kalbos apie atbundantį makedonų ir serbų norą atkurti Jugoslaviją – ne iš piršto laužtos. Neseniai Serbijos premjeras Ivanas Mrkičius pareiškė apie galimą Serbijos diplomatinių misijų reorganizavimą. Serbų ambasadas planuojama sujungti su makedonų diplomatinėmis atstovybėmis. Šią informaciją patvirtino Makedonijos premjeras Nikola Gruevskis.

Bendras diplomatines misijas Makedonija ir Serbija vykdytų tikrai ne taupumo sumetimais. Sunku patikėti, kad vien dėl to „sumetusios skudurus” dvi nepriklausomos valstybės ryžtųsi formuoti bendrą užsienio politiką. Negana to, Serbijos ir Makedonijos užsienio reikalų ministerijos pasirašė sutartį, pagal kurią Serbijos teisėsauga įgis priėjimą prie visų Makedonijos piliečių bylų.

Tikslinga strategija

Betarpiška Makedonijos draugystė su serbais stebinti neturėtų. Makedonijos premjerui patinka mąstyti apie Makedonijos perspektyvas regione. Dėl to jis bičiuliaujasi su serbais, o narystę euroatlantinėse organizacijose mato kaip kliūtį bendriems jų planams.

Makedonai ir serbai ketina sujungti savo diplomatines misijas ir turėti bendras ambasadas. / Wikimedia Commons nuotrauka

N.Gruevskio planai puikiai papuola į bendrą šalies vyriausybės vykdomos politikos kontekstą. Ne vienerius metus Makedonijos valdžia gręžė šalį į „šlovingus praeities laikus”. Tokia politika stabdo šalies integraciją į euroatlantines organizacijas, nes su šia Europos ir pasaulio puse makedonai, esą, „turi mažai ką bendro”.

Vietoje galimos eurointegarcijos perspektyvos makedonams yra siūlomas kitas produktas – neva itin patriotinis projektas „Skopjė 2014”. Sostinėje Skopjė pridygo skulptūrų ir kitų monumentų, pagerbiančių Makedonijos slavų ir jų antikos laikais gyvenusių protėvių žygdarbius.

Tokią makedonų tapatybę dar prieš šimtą metų suformulavo graikų vyskupas Karavangelis. Jis teigė, kad didžioji dalis Makedonijos gyventojų yra slavakalbiai graikai – tiesioginiai Aleksandro Makedoniečio palikuonys. Būtent šią anuomet pripažinimo nesusilaukusią idėją dabar sėkmingai bruka N.Gruevskis.

„Skopjė 2014” daug dėmesio skiria ir Makedonijos bičiulystei su Serbija. Mieste pridygo monumentų Jugoslavijos karaliams, Serbijos karo vadams. Makedonijoje švenčiama Zebrenjako diena – Serbijos okupacijos, kurios metu iš makedonų teritorijų buvo išvyti turkai, metinės. Opozicijos atstovai įsitikinę, kad taip valdantieji ruošia šalies gyventojus galimai Makedonijos ir Serbijos sąjungai – „mažosios Jugoslavijos” atgimimui.

Daugybė kliūčių

Tačiau sunku įsivaizduoti, kad toks politinis projektas iš tiesų būtų įmanomas. Makedonijoje gyvena 100 tūkst. Bulgarijos, nuo seno nesutariančios su serbais, piliečių. Čia taip pat gyvena ir nemažai albanų. Jų santykiai su etninį albanų valymą šalyje vykdžiusiais serbais yra mažų mažiausiai tragiški. Sunku patikėti, kad senų piktžaizdžių neišsigydžiusios Balkanų tautos sugyventų po vienu stogu. Dėl šių pačių priežasčių vargu ar galima tikėtis, kad ir planuojamos bendros Makedonijos ir Serbijos ambasados galėtų patenkinti abiejų šalių gyventojų poreikius.

Makedonijos politikų iniciatyvas skeptiškai vertina ir patys makedonai. Vieni pasisako už narystę ES ir NATO. Jie nebenori antrą kartą bristi į tą pačią upę su serbais. Kiti galbūt nėra dideli euroatlantinių organizacijų gerbėjai. Tačiau jiems smarkiai kliūva N.Gruevskio valdymo metodai. Naudodamasis įvairiausius pasiteisinimus, politikas dažnai prasilenkia su demokratinėmis nuostatomis. Per aštuonerius N.Gruevskio valdymo metus šalyje ženkliai išaugo politinių kalinių ir emigrantų skaičius. Šalies valdžia kontroliuoja žiniasklaidą, slopina opozicijos veiklą.

Nors nemažai makedonų skeptiškai vertina „mažosios Jugoslavijos” idėją, Makedonijos ir Serbijos politikų kalbos apie link tokios sąjungos vedančius projektus byloja viena – susiskaldžiusiuose Balkanuose pamažu žadinama senosios Jugoslavijos dvasia.

euractiv.com, macedoniantruth.org, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"