TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Balsavimas tvyrant nepaskelbto karo chaosui

2014 05 08 6:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Sunku įsivaizduoti, kaip nestabiliuose Ukrainos regionuose už poros savaičių galėtų vykti normalūs prezidento rinkimai. Tačiau vos po dviejų dienų ten bus balsuojama dėl Donecko statuso. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino separatistus šį referendumą atidėti.

Gegužės 11 dieną Doneckas organizuoja referendumą dėl regiono statuso, o gegužės 25-ąją Ukraina tikisi išrinkti prezidentą. Kijevas pareiškė, kad nespės surengti referendumo dėl valdžios decentralizacijos drauge su prezidento rinkimais, ir nukėlė jį į birželio 15-ąją. Separatistų rytuose tai neįtikino. Tačiau šių žmonių, regis, neįtikintų niekas, nes Kijevo žodžių jie nesiklauso.

JAV prezidento Baracko Obamos administracija pasmerkė Donecke planuojamą pseudoreferendumą, kaip jį pavadino valstybės sekretorius Johnas Kerry. Vakarai nepripažins jo ir laikys neteisėtu. Šie Donecko ir Luhansko planai įvardijami kaip pastangos toliau draskyti į gabalus Ukrainos valstybę.

Kol kas jokio pasirengimo balsuoti Donecke ir Luhanske nematyti. O kam jo reikia, juk viskas, matyt, ir taip iš anksto aišku, kaip buvo ir Kryme. Pusiasalio prijungimo prie Rusijos pasaulis nepripažįsta. Apie galimą prezidento Vladimiro Putino apsilankymą Kryme - jis planuoja tai padaryti po parado Maskvoje gegužės 9-ąją, kai Rusija minės pergalę prieš fašistinę Vokietiją, - Baltųjų rūmų atstovė spaudai pareiškė: "Tikiuosi, jam patiks vizitas į Ukrainą."

JAV pareigūnai ragina ukrainiečius balsuoti per prezidento rinkimus gegužės 25-ąją, o V.Putinui grasina naujomis sankcijomis, jei Rusija sieks sužlugdyti juos. Dėl naujų poveikio priemonių prezidentas B.Obama praėjusią savaitę susitarė su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Šios sankcijos turėtų būti taikomos jau ne atskiriems V.Putino aplinkos veikėjams, o ištisiems Rusijos ekonomikos sektoriams: gynybos, finansų ir energetikos.

Vengia civilių aukų

Kol kas nėra jokių ženklų, kad Ukraina galėtų ramiai surengti balsavimą. Neramumai nesibaigia rytiniuose miestuose, esančiuose netoli Rusijos sienos, o didžiausi susirėmimai nuo pirmadienio vyko Slavjanske, kurį Ukrainos karinės pajėgos mėgino išlaisvinti iš separatistų. To padaryti nepavyksta, ir nebūtinai todėl, kad Ukrainos armija būtų silpna, dezorganizuota ar demoralizuota. Kijevas aiškina, jog kariuomenė, stengdamasi išvengti civilių aukų, negali apšaudyti miestų ir sulyginti jų su žeme, kaip Rusija pasielgė Grozne, kai pradėjo karą su čečėnų separatistais. Tuomet per Rusijos bombardavimus Grozne žuvo šimtai taikių gyventojų, ir ne tik čečėnų, bet ir daugybė rusų. Kijevo teigimu, Ukrainos separatistai naudoja civilius gyventojus kaip gyvąjį skydą, slepiasi už jų ir šaudo iš gyvenamųjų namų. Tačiau sakyti, kad vietiniai neremia separatistų, taip pat negalima. Daugelis juos palaiko ir jiems padeda.

Sulig kiekviena diena darosi vis aiškiau - esant tokiai padėčiai surengti balsavimą visoje šalyje bus labai sunku, o gal ir neįmanoma. Todėl kyla pavojus, kad naujo prezidento rinkimai Ukrainoje gali tapti politine katastrofa. Jei rinkimai žlugs nestabiliuose regionuose, Maskva gaus naują kozirį - sakys, kad prezidentas neteisėtas ir jo nebūtina pripažinti.

Kai šiemet vasarį Aukščiausioji Rada sugrąžino 2004 metų Ukrainos Konstituciją, kurią Viktoras Janukovyčius buvo neteisėtai pakeitęs, priskirdamas sau neribotas galias, Ukraina vėl tapo tik pusiau prezidentine respublika. Joje prezidento galios palyginti menkos, iš esmės apsiriboja vien užsienio ir saugumo politika. Pagal šią Konstituciją ministras pirmininkas ir vyriausybė atskaitingi ne prezidentui, o parlamentui. Deputatai kur kas labiau nei valstybės galva formuoja šalies politiką, ekonominį, finansinį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą.

Tikro pasirinkimo nėra

Du pagrindiniai kandidatai į prezidentus - Petro Porošenka ir Julija Tymošenko - prisistato kaip aiškiai provakarietiškos krypties atstovai, ideologiškai jie niekuo nesiskiria. Abiejų svarbiausias tikslas - Ukrainos kryptis į Europą ir galiausiai narystė Europos Sąjungoje bei NATO.

Rytiniams Ukrainos regionams tai nepriimtina. Tenykščiai gyventojai jaučiasi artimi Rusijai, labai daug yra tokių, kurie norėtų sugrąžinti Sovietų Sąjungą, o Europą ir NATO laiko priešais. Tų žmonių Kijevo kandidatai netenkina, o savo kandidato, kuris atspindėtų jų interesus, jie neturi. Tvyro pojūtis, kad Rytų Ukrainos gyventojams jo ir nereikia, nes šie į Kijevą jau spjovė.

Visai likusiai Ukrainai P.Porošenka ir J.Tymošenko taip pat nežada nieko naujo. P.Porošenka yra ne kas kitas kaip oligarchas, tačiau sugebėjęs prisitaikyti prie naujų vėjų Ukrainoje. J.Tymošenko - Oranžinės revoliucijos lyderė, kuri atėjusi į valdžią nesugebėjo pakeisti sistemos ir peržengti per savo ambicijas bendraudama su prezidentu Viktoru Juščenka.

P.Porošenka tikisi laimėti rinkimus jau per pirmąjį turą. Šiuo metu jo reitingas siekia 48 proc., J.Tymošenko - 14 procentų. Buvusi premjerė sako, kad per pastaruosius 15 metų senoji oligarchinė klanų sistema su savo televizijos kanalais sunaikino jos reputaciją, o P.Porošenkos klanas - vienas jų.

"Kai atėjau į valdžią, mėginau likviduoti oligarchinę sistemą ir įdiegti rinkos ekonomiką bei demokratiją. Per tą neilgą laiką, kai vadovavau vyriausybei, oligarchai prarado savo įtaką. Bet kai tik jie sugrįžo, įkišo mane į kalėjimą", - aiškina J.Tymošenko.

Kad ir kaip būtų, sunku tikėtis, jog kuris nors iš tų dviejų kandidatų galėtų konsoliduoti šalį. Ukrainai šito labiausiai reikėtų, tik vargu ar tvyrant dabartinei įtampai ir susiskaldymui tai įmanoma.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"