TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Baltarusija rengiasi atremti karinę agresiją

2015 01 29 6:00
Aleksandras Lukašenka nėrėsi iš kailio tarpininkaudamas Vladimirui Putinui ir Petro Porošenkai, kai šiedu susitiko Minske, tik nieko iš to neišėjo - tuo metu V. Putinas jau siuntė savo tankus į Ukrainą. Reuters/Scanpix nuotrauka

Baltarusija sunerimo dėl NATO pajėgų stiprinimo Baltijos šalyse ir pakeitė įstatymą "Dėl karo padėties", bet jame iš esmės kalbama, ką daryti, jei šalyje pasirodo "žalieji žmogeliukai", kaip Kryme. Taigi neaišku, ko Aleksandras Lukašenka iš tiesų bijo - NATO pajėgų ar hibridinio karo, kurį Vladimiras Putinas kariauja Ukrainoje.

Kai kurie analitikai mano, kad nuo vasario 1 dienos įsigaliosiančiu pataisytu įstatymu A.Lukašenka mėgina apsaugoti Baltarusiją nuo "Krymo scenarijaus", nors oficialiai valdžia sako, kad jai nerimą kelia stiprinamos NATO pajėgos Baltijos šalyse, prie Baltarusijos sienos.

Įstatymą Baltarusijos parlamentas pataisė dar gruodį. Jame nurodomos dvi priežastys, kada galima įvesti karo padėtį: karinis pavojus ir užpuolimas. Kariniu pavojumi laikomi kitų šalių veiksmai telkiant pajėgas prie Baltarusijos sienos su ketinimu panaudoti jėgą prieš šalies nepriklausomybę, teritorinį vientisumą, suverenumą ir konstitucinę santvarką.

Karine grėsme laikomi Baltarusijai pavojų keliantys nauji ginkluoti konfliktai, kitoje šalyje užpuolimo tikslais skelbiama mobilizacija, Jungtinių Tautų nuostatas pažeidžiantys pareiškimai ir jėgos demonstravimas.

Kažką labai primena

Užpuolimu laikomas karinių pajėgų įsiveržimas arba karinė okupacija, Baltarusijos teritorijos aneksija panaudojant jėgą, apšaudymas raketomis ir smūgiai iš oro, visų kitų ginklų panaudojimas prieš Baltarusiją, kitos šalies ginkluotų grupuočių, nereguliarių dalinių, samdinių arba reguliariosios kariuomenės padalinių, naudojančių ginkluotą jėgą prieš Baltarusiją, pasiuntimas į jos teritoriją.

"Belorusskij partizan" rašo, kad naujos redakcijos įstatymas iš esmės apibūdina "žaliųjų žmogeliukų", pasirodžiusių Kryme prieš jo prijungimą prie Rusijos, reiškinį. Ukrainos įvykius labai primena ir tai, kad karine grėsme laikomas svetimos šalies karinių pajėgų telkimas prie sienos - taip nuo pat pradžių darė Rusija prie Ukrainos sienos, ten jos pajėgos ir dabar sutelktos, per visą konfliktą jos niekada ir nebuvo atitrauktos.

Prieš pat įstatymui įsigaliojant Baltarusijoje vyko armijos, visų jos padalinių ir kategorijų kariškių mokymai, skirti perėjimui iš taikios į karo padėtį. Pirmą kartą Baltarusija sustiprino ir įvedė visišką sienos su Rusija kontrolę.

Drauge Baltarusijos gynybos ministerija paskelbė pareiškimą dėl regione pasikeitusios karinės politinės padėties. Jame sakoma, kad nuo 2014 metų pabaigos Baltijos šalyse pastebimas tokio masto karinis aktyvumas, kokio iki šiol nėra buvę. Prie Baltarusijos sienos planingai telkiamos NATO pajėgos bei sunkioji ginkluotė, Baltarusija to ignoruoti neketina.

Naujas priešas - Rusija

Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka, nuo seno garsėjantis retorika prieš Vakarus, pastaruoju metu ne kartą nustebino demonstruodamas labiau nepriklausomą politiką ir net užsipuldamas Maskvą. Jau ne kartą praslydo tokie žodžiai, kurie rodo, kad Rusiją jis laiko nauju priešu, keliančiu pavojų Baltarusijai.

Rusijos politika Ukrainos atžvilgiu verčia nervintis Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką. / AFP/Scanpix nuotrauka

A. Lukašenka sau taiko Ukrainos scenarijų ir mato realią grėsmę iš Maskvos. "Kodėl negynė savo žemės? Baisiausiam sapne (neduokdie!) įsivaizduoju, jog tai galėjo nutikti Baltarusijai... Žinote, net jei mūsų kariškiai pasielgtų kaip ukrainiečiai, sėdėtų it pelės po šluota savo bazėse (žinoma, sunku įsivaizduoti, kad taip būtų Baltarusijoje!), aš pirmas pats vienas eičiau kariauti", - tikino A. Lukašenka Ukrainos televizijos laidoje "Šuster Live" komentuodamas Krymo įvykius.

Akivaizdu, kad nesibaigianti Ukrainos krizė paveikė visą regioną ir pakeitė strateginius vieno geriausių V. Putino draugų skaičiavimus. Tai rodo, kaip Rusijos politika pakenkė jos santykiams su artimiausiais kaimynais ir sąjungininkais.

Reikia manyti, kad Rusijos, tapusios nenuspėjamos, baimė buvo viena iš Baltarusijos ir Europos santykių atšilimo priežasčių, drauge su Minsko pastangomis tarpininkauti Ukrainos konflikte. Europos Sąjungai pirmininkaujanti Latvija paskelbė norinti atgaivinti Rytų kaimynystės programą, į kurią įeina ir Baltarusija, kad labiau paskatintų šios šalies suartėjimą su Europa. Po taikos derybų Minske būta ir daugiau Baltarusijos bei Europos diplomatinių kontaktų.

Į šiuos naujus Baltarusijos ir Europos ryšius Rusijos žiniasklaida reagavo piktai - pasirodė pranešimų apie "baltarusių fašistus" ir rusų kalbos puolimą Baltarusijoje.

Dvejopas žaidimas

Praėjusių metų pabaigoje nuvykęs į Kijevą ir susitikęs su prezidentu Petro Porošenka bei pažadėjęs paramą Ukrainai, Baltarusijos prezidentas negailėjo kritikos Maskvai. Bet netrukus nuvykęs į Maskvą jis pakeitė taktiką pažadėdamas Rusijai Baltarusijos petį. Tai nuo seno S. Lukašenkos mėgstamas dvejopas žaidimas - jis flirtuoja ir su Europa, ir su Rusija, nelygu ko jam tuo metu reikia ir kokia susiklosčiusi padėtis.

Dabar, kai artėja Baltarusijos prezidento rinkimai, šio žaidimo sėkmė A. Lukašenkai itin svarbi. Maskva gali ne tik liautis šelpusi kaimynės ekonomiką, bet ir iškelti naujų reikalavimų Minskui. Pinigai A. Lukašenkai mirtinai reikalingi, o iš niekur kitur nėra jų paimti, kaip tik iš V. Putino. Baltarusijos ekonomikos būklė prasta, kainos auga, atlyginimų kelti nėra iš ko, gyvenimo lygis juntamai smunka. A. Lukašenka pamėgins "išmušti" pinigų iš Kremliaus dar iki kovo, kai vyks rinkimai. Todėl jis jau tariasi dėl susitikimo su Rusijos prezidentu artimiausiu laiku.

Tampo daug virvučių

Tačiau ir Maskva mėgins išgauti naudos iš šio susitikimo. Ekonomikos krizę išgyvenanti Rusija nieko negali tikėtis iš Baltarusijos, tad reikalaus politinio lojalumo, ypač Ukrainos politikos atžvilgiu. Maskva jau seniai to siekia, tad galbūt kaip tik dabar išgaus Minsko sutikimą įsteigti Baltarusijoje karinę oro bazę, turinčią Rusijos teritorijos užsienyje statusą.

Maskva turi svertų, kaip primesti savo valią A. Lukašenkai. Siekdamas įtvirtinti Rusijos įtaką visoje posovietinėje erdvėje, V. Putinas nuosekliai ir vis tvirčiau gniaužia Baltarusiją į savo leteną. Ypač tai pasakytina apie dujas, kurias Baltarusija gauna pamažintomis kainomis, o jas vienašališkai nustato Maskva. Kremlius gali spausti A. Lukašenką ne tik pasinaudodamas energetikos kontrole, bet ir Eurazijos ekonomine sąjunga, dėl kurios Baltarusija džiūgauja ne labiau nei kitos narės - Kazachstanas, Armėnija ar Kirgizija. Rusijos vadovaujama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija yra dar viena priemonė Maskvai primesti savo įtaką Baltarusijai ir kitoms kaimynėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"