TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Baltarusijos prezidento rinkimai: kas kandidatuoja?

2015 08 16 6:00
Niekas neabejoja, kad nuo 1994-ųjų Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka liks prezidento poste dar vienai kadencijai. Reuters/Scanpix nuotrauka

Spalio mėnesį baltarusiai rinks prezidentą. Centrinė rinkimų komisija jau užregistravo septynis kandidatus, neskaitant šalies vadovo Aliaksandro Lukašenkos. Du iš jų laikomi provyriausybiniais pretendentais užimti prezidento postą, tris iškėlė opozicijos partijos ir judėjimai, o dar du kandidatus galima būtų pavadinti neutraliais, arba marginalais.

Abu vyriausybei palankūs kandidatai yra gana stiprių prorusiškų pažiūrų. Tačiau pagrindinis jų vaidmuo šioje rinkimų kampanijoje yra ne stengtis laimėti pasitelkus Maskvos paramą, o remti A. Lukašenką ir kritikuoti opoziciją.

A. Lukašenka rusiška korta žaisti neleis

Sergejus Haidukievičius, nuo 1995-ųjų pirmininkaujantis Liberalų demokratų partijai, dalyvavo prezidento rinkimuose 2001, 2006 ir 2010 metais. Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jis ėjo pareigas saugumo tarnyboje, o 2004–2008 metais buvo parlamento narys. S. Haidukievičius savo partiją vadina „konstruktyvia opozicija“, bet iš tiesų Baltarusijos opozicijos lyderius kritikuoja, o yra lojalus valdžiai. Jo programa gana populistinė. Politikas remia Rusiją ir pasisako už gilesnę Eurazijos integraciją. 2010 metais jo partija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Rusijos remiama separatistine Gruzijos teritorija – Pietų Osetija.

Antrasis provyriausybinis kandidatas yra 64-erių į pensiją išėjęs pulkininkas Mikalajas Ulachovičius. Dešimtajame dešimtmetyje jis buvo artimas A. Lukašenkos bendražygis ir tarnavo kaip jo įgaliotasis atstovas per 1994 metų prezidento rinkimus. 1995-aisiais M. Ulachovičius įkūrė pirmąją Baltarusijos kazokų organizaciją. Jis tap pat yra Baltarusijos patriotų partijos lyderis (nors retai užsiima kokia nors aktyvia politine veikla) ir užima viduriniosios grandies pareigas valstybės biurokratijos aparate.

Baltarusijos kazokų organizacija palaiko glaudžius ryšius su stačiatikių bažnyčia ir daugelis ją vertina kaip Rusijos įtakos skleidėją šalyje. Nėra aišku, kas finansuoja M. Ulachovičiaus rinkimų kampaniją. Jis pats neigia bet kokius savo ryšius su Kremliumi, sako, kad tvirtai remia Baltarusijos nepriklausomybę, tačiau grėsmę jai įžvelgia ne iš Rusijos pusės, o iš Vakarų.

Abu provyriausybiniai kandidatai yra prorusiškų pažiūrų, tačiau vargu ar A. Lukašenka leis jiems sužaisti rusiška korta. Kaip rodo Baltarusijos rinkimų istorija, prorusiškiems kandidatams sunku prasimušti į šalies politikos elitą. Santykiai su Rusija – itin svarbus veiksnys Baltarusijos politikoje ir, pasak ekspertų, A. Lukašenka neketina niekam perleisti savo monopolio tvarkant reikalus su Maskva.

Opozicija laimėti nesitiki

Baltarusijos opozicija nusprendė nesivienyti vieno politiko užnugaryje ir iškėlė tris kandidatus. Tačiau nė vienas jų nesitiki laimėti. Pagrindinis jų tikslas šiuose rinkimuose – diskredituoti A. Lukašenką.

Vienas iš opozicijos kandidatų, Baltarusijos politikos veteranas Anatolijos Lebedko./Reuters/Scanpix nuotrauka

Anatolijus Lebedko, nuo 2000-ųjų vadovaujantis Jungtinei piliečių partijai, gali būti vadinamas Baltarusijos politikos veteranu. Jis buvo parlamento narys praėjusio amžiaus pabaigoje, per 1994 metų rinkimus rėmė A. Lukašenką, tačiau vėliau perėjo į opoziciją. A. Lebedko sako, kad rinkimuose dalyvauja tam, jog tarptautinė bendruomenė juos pripažintų neteisėtais. Jo nuomone, jeigu rinkimuose dalyvaus opozicijos kandidatai, valdžia bandys klastoti balsavimo rezultatus. Kiti Baltarusijos opozicijos politikai kritikuoja tokį požiūrį. Anot jų, vienintelis būdas diskredituoti A. Lukašenką – boikotuoti rinkimus.

Sergejus Kaliakinas, buvusios komunistų partijos, dabar pasivadinusios „Teisingas pasaulis“, lyderis, yra dar vienas opozicijos veteranas, kandidatuojantis į prezidentus. Jis buvo parlamento narys sovietmečiu, o vėliau tapo nepriklausomos Baltarusijos komunistų partijos pirmininku. 1995 metais komunistų nuomonės dėl A. Lukošenkos vykdomos politikos išsiskyrė ir S. Kaliakinas ėmė vadovauti opozicinei partijai. Jis taip pat pretendavo į prezidento postą per 2001 metų rinkimus.

Politikos naujokę Tatjaną Korotkevič remia opoziciniai judėjimai, tačiau rinkimuose ji dalyvauja ne tam, kad laimėtų./belsat.eu nuotrauka

Tatjana Korotkevič – trečioji opozicijos kandidatė ir visiškai nauja figūra Baltarusijos politikoje. Ją remia kelios stambios opozicijos partijos bei organizacijos. Ji atstovauja Socialdemokratų partiją ir pilietinį judėjimą „Sakyk tiesą“. Šią kandidatę taip pat remia judėjimas „Už laisvę“ ir dešinioji Baltarusijos liaudies fronto partija. Anksčiau T. Korotkevič dirbo mokytoja ir socialine darbuotoja. Nepaisant gana stiprios opozicijos organizacijų paramos, T. Korotkevič tikisi tik pateikti baltarusiams alternatyvą, o ne užimti prezidento postą. Kaip teigia judėjimo „Sakyk tiesą“ atstovas, šių metų rinkimų kampanija skirta opozicijos pertvarkymui ir naujų jos narių apmokymui.

Neutralūs kandidatai

Likę du kandidatai Viktaras Ciareščanka ir Žana Ramanouskaja nepriskirtini nei prie provyriausybinių, nei prie opozicijos pretendentų. Viktaras Ciareščanka yra patyręs politikas, dalyvavęs prezidento rinkimuose 1994, 2001 ir 2010 metais. 1996–2000 metais jis buvo parlamento narys. V. Ciareščanka turi ekonomikos mokslų daktaro laipsnį, studijavo Ukrainoje ir Jungtinėse Valstijose. Nepaisant akademinių pasiekimų, Baltarusijoje jis menkai žinomas ir nepopuliarus.

Kitas neutralus kandidatas – Žana Ramanouskaja. Ji neturi jokios politinės patirties ir viešojoje erdvėje apskritai pasirodė pirmą kartą. Jos neremia jokios organizacijos. Atrodo, kad šioje rinkimų kampanijoje ji atsirado lyg per klaidą.

Šių metų spalį vyksiančių prezidento rinkimų kampanija atrodo tradiciškai: provyriausybiniai kandidatai greičiausiai rems A. Lukašenką, o opozicijos ir neutralūs pretendentai stengsis jį diskredituoti arba lavins savo agitacijos įgūdžius nesitikėdami laimėti. Nors dalis baltarusių norėtų stipresnės alternatyvos dabartiniai valdžiai ir politiniam elitui, panašu, kad visi kandidatai jau susitaikė, jog A. Lukašenka liks prezidento poste dar vienai kadencijai.

„Belarus Digest“, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"