TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Baltija skausmingai vėluoja

2009 08 18 0:00
Protesto akcija Prancūzijoje: krintančios pieno ir kitų maisto produktų kainos kelia nerimą euro zonos valstybių ūkininkams.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vakarų Europoje jau girdėti optimistinių kalbų apie krizės pabaigą, o daugelis pokomunistinių ES šalių dar tik ieško būdų, kaip galėtų atsigauti. Tamsiausi debesys tebėra virš Baltijos valstybių.

Pastaruoju metu tampa vis akivaizdžiau, kad eurą įsivedusių valstybių ūkis jau ėmė vaduotis iš krizės. Antrąjį šių metų ketvirtį euro zonos BVP sumažėjo tik 0,1 procento. Tai laikoma labai optimistiniu ženklu, nes praėjusiais metais "Eurolendo" ūkis buvo smukęs 4,6 procento. Bene labiausiai prie likusios Bendrijos atsigavimo turėtų prisidėti įsibėgėjantis Vokietijos ūkis.

Lenkų džiaugsmai

Pozityvios permainos Vakarų Europoje itin džiugina Lenkiją, mat jai Vokietija yra svarbiausia prekybos partnerė. Lenkai, galintys pasigirti tvirta ekonomikos struktūra ir didele vidaus rinka, jau šiais metais tikisi 1 proc. ūkio augimo. Nors Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pateikia atsargesnę 0,7 proc. augimo prognozę, tai nekeičia esmės.

Džiaugsmo lenkams teikia ir kalbos, kad jų valstybė iš skurdžiųjų ES šalių pamažu pereina į aukštesnę kategoriją - virsta vidutiniškai turtinga ES nare. Pernai pagal ūkio plėtrą Lenkija aplenkė ties bankroto riba atsidūrusią Latviją, o šiemet gali aplenkti Lietuvą ir susilyginti su Vengrija. 2008 metais vienam Lenkijos gyventojui tenkančios pajamos sudarė 57,5 proc. ES vidurkio, Latvijoje jos buvo mažesnės - 55,7 proc., o Lietuvoje šiek tiek didesnės - 61,3 procento.

Permainų laukimas nėra pagrįstas vien precedento neturinčiu Lenkijos kaimynų nuosmukiu. Praėjusiais metais šiai šaliai pirmą kartą pavyko pasiekti, kad jos gyventojui tenkančios pajamos pagaliau sudarytų daugiau kaip pusę vokiečio, turingiausio ES gyventojo, pajamų. Dar prieš 12 metų vienam lenkui tekdavo tik trečdalis to, ką gaudavo vokietis. Dabar Lenkija vis rimčiau taikosi pasivyti Portugalijos gyvenimo lygį, kuris sudaro 75,3 proc. ES vidurkio. Tam gali prireikti dar maždaug 10 metų.

Lyderiai ir atsilikėliai

"Lenkija ir Slovakija antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, laikėsi geriau negu jų kaimynai, - pareiškė rumunų ekonomistas Aurelianas Dochia. - Situacija Baltijos šalyse yra blogiausia, o Rumunija, Bulgarija ir Vengrija užima tarpinę padėtį."

Slovakija, kurioje augimas pastarąjį ketvirtį pasiekė net 2,2 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, tapo neoficialia viso regiono atsigavimo lydere. Tai daugiausia lėmė ta aplinkybė, kad slovakų automobilių pramonė dėl nedidelių atlyginimų išlaikė konkurencingumą ir išsaugojo tvirtas pozicijas pagrindinėse eksporto rinkose. Slovakijos kaimynė Čekija, kurios bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis - 0,3 proc., taip pat jaučiasi šiek tiek tvirčiau. "Mes pasiekėme dugną jau šių metų pirmąjį ketvirtį", - sakė austrų banko "Raiffeisenbank" analitikė Prahoje Helena Horska.

Visose kitose posovietinėse ES valstybėse užfiksuotas ekonomikos nuosmukis. Vengrijos ir Rumunijos ekonomika praėjusį ketvirtį smuko 2,1 proc., tačiau šie skaičiai jau buvo geresni negu pirmąjį ketvirtį. Bulgarijos ekonomika smuko 4,8 proc. - daugiau negu pirmąjį pusmetį. Ir vis tiek padėtis šioje šalyje atrodo ne tokia niūri kaip Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje. Baltijos valstybėse atsigavimo ženklų teks laukti ilgesnį laiką. Estijos ūkis antrąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, smuko 16,6 proc., Latvijos - 19,6 proc., Lietuvos - net 22,4 procento. Reitingavimo agentūros "Standard & Poor's" teigimu, Estijos padėtis šiek tiek geresnė, nes šioje šalyje veikia stipresnės politinės institucijos negu Latvijoje ir Lietuvoje, o prieškriziniu laikotarpiu buvo sukaupta finansinių atsargų.

Infliacija skriaudžia silpnesnius

Pokomunistinių ES valstybių gyventojai, priešingai negu euro zonos gyventojai, vis dar nejaučia ir ryškesnio kainų sumažėjimo. Bendrijos statistikos tarnybos "Eurostat" duomenimis, didžiausios kainos šių metų liepą, palyginti su praėjusių metų to paties mėnesio kainomis, buvo Rumunijoje (5 proc.), Vengrijoje (4,9 proc.) ir Lenkijoje (4,5 proc.). Airijoje jos sumažėjo 2,6 proc., Belgijoje - 1,7 proc., Liuksemburge - 1,5 proc. Lietuvoje kainos šią liepą buvo didesnės 2,6 procento.

Apskritai euro zonos valstybėse liepos mėnesį užfiksuotas 0,7 proc. kainų nuosmukis. Visoje Bendrijoje, palyginti su praėjusių metų liepa, jos pakilo 0,2 procento. Liepą, lyginant su šių metų birželiu, užfiksuotas 0,5 proc. kainų nuosmukis.

Ekonomistai perspėja, kad ilgalaikė defliacija euro zonos valstybėse gali pakenkti jų ekonomikos atsigavimo procesui, nes verslininkai nebus suinteresuoti plėsti gamybos ir samdyti daugiau darbininkų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"