TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Baltijos balsas jau girdėti

2008 01 08 0:00
G.Schroederis iš ŠED susižers gražaus pinigo.
AFP/Scanpix nuotrauka

Ilgai beveik nekreipusios dėmesio į Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos nuogąstavimus dėl Šiaurės Europos dujotiekio (ŠED), Vakarų Europos šalys ima atidžiau nagrinėti galimas projekto pasekmes. Be to, juntamas didesnis šių šalių žiniasklaidos dėmesys.

Didžioji Britanija iki šiol laikosi neutralios pozicijos ŠED klausimu, nes kurį laiką pati tikėjosi ateityje prisijungti prie dujotiekio, jei jis būtų iš Vokietijos pratęstas į Olandiją. Tačiau padidėjęs britų žiniasklaidos dėmesys šiam projektui teikia vilčių, kad šalies valdžia rimčiau ims domėn projekto oponentų poziciją.

Tyrimai vyksta, darbai - ne

Jau keletą mėnesių Helsinkio uoste švartuojasi laivai, tiriantys būsimojo dujotiekio maršrutą Baltijos jūroje. Tai didžiulio masto ir itin sudėtingi techniniai darbai. Juk dujotiekis turi nusidriekti ištisus 1200 kilometrų nuo Rusijos Vyborgo iki Vokietijos Greifsvaldo. Numatyta, kad tiesimo darbai bus baigti 2010 metų pabaigoje ir šiuo dujotiekiu į Vokietiją bus tiekiama po 55 milijardus kubinių metrų rusiškų dujų kasmet. Tačiau šie terminai jau dabar atrodo nelabai realūs. To priežastis - aktyvus Lenkijos, Baltijos šalių ir Suomijos (iš dalies ir Švedijos) pasipriešinimas projektui. Trys svarbiausios minėtų valstybių nepasitenkinimo priežastys yra ekonominis projekto nepagrįstumas, politiniai jo tikslai ir pavojus, kylantis aplinkai. Aplinkosaugos rizikos faktoriai į projekto priešininkų stovyklą patraukė ir kai kurias nevyriausybines organizacijas.

Pinigai ir politika

Britų žiniasklaida pažymi, kad ŠED projektas yra labai brangus. Kaip rodo kad ir kukliausi skaičiavimai, jis atsieis 5 mln. eurų (daugiau nei 17 mlrd. litų). Atsižvelgiant, kad darbų grafikas stringa, ŠED kaina gali tik didėti. Didžiulė projekto kaina - svarbiausias įrodymas, kad jis yra inicijuotas politiniais tikslais. Tai teigia kiekviena Baltijos šalių ar Lenkijos vyriausybė. Neseniai tai pakartojo ir naujasis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.

BBC tinklalapyje cituojami jo teiginiai, kad dujotiekio tiesimas per Lenkijos teritoriją atsieitų kur kas pigiau. Be to, tiek Lenkija, tiek Baltijos šalys galėtų užsidirbti iš tranzito mokesčių. BBC taip pat pabrėžia D.Tusko žodžius, kad sausuma nutiestas dujotiekis padidintų energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.

Nors britų žiniasklaida (bent kol kas) neakcentuoja Lenkijos ir Baltijos šalių teiginių, kad ŠED projektas buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardto Schroederio (kuris sėkmingai įsidarbino projekte) sandoris apeiti mūsų valstybes, didesnis dėmesys projekto kainai ir politiniams aspektams rodo, kad britų visuomenės požiūris keičiasi.

Suomijos balsas

ŠED klausimas jaudina ir daugelį Suomijos gyventojų. Šios šalies Aplinkosaugos žinybos reikalauja, kad pradinis ŠED maršrutas (Suomijos įlanka) būtų perkeltas piečiau - toliau nuo Suomijos krantų. Tokiam perkėlimui, kaip žinoma, pasipriešintų Estija, kuriai taip pat nesinori pašonėje turėti tokios "ekologinės bombos". Nors Suomija iš esmės neprieštarauja, kad projektas būtų įgyvendintas, ji tvirtai laikosi savo pozicijos ekologiniais klausimais. Ir neveltui. Juk Baltijos jūra ir taip yra viena labiausiai užterštų pasaulyje.

Vieni aktyviausių ŠED kritikų Suomijoje - "Greenpeace" organizacija, kuri mano, kad vien tiesimo darbai gali atnešti nenusakomų problemų, nes būtų pakeistas jūros dugno landšaftas. "Greenpeace" taip pat pabrėžė, kad dabar numatytas ŠED maršrutas eina per saugomas jūros zonas.

Čia pat girdėti ir Švedijos bei Danijos aplinkosaugininkų balsai dėl jūrinių minų ir cheminių ginklų kapviečių Baltijos jūroje, likusių nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Ypatingą susirūpinimą kelia gausūs cheminių ginklų konteineriai, paskandinti net keliose vietose. Korozija jau paveikė metalinius konteinerius ir šiandien jie kelia didžiulį pavojų. Jei jie būtų "kliudyti" dujotiekio tiesimo darbų metu, pasekmės būtų nenusakomos.

Britų žiniasklaida ne veltui kreipia ypatingą dėmesį į aplinkosauginius ŠED projekto aspektus: aplinkosauginės organizacijos Jungtinėje Karalystėje yra labai populiarios, o svarbiausia - jos gali turėti įtakos visuomenės nuomonei. Todėl būtent ekologinės problemos turi daugiausia galimybių sukelti visuomenės susidomėjimą projektu.

Priešinga nuomonė

Negalima teigti, kad Didžiosios Britanijos spauda jau stojo į projekto priešininkų gretas. Pateikiama ir ŠED iniciatorių argumentacija. Pirmiausia teigiama, kad projekto maršruto tyrimo grupės nerado nei jūrinių minų, nei cheminių ginklų konteinerių. Rangovai dievagojasi, kad laikosi visų Jungtinių Tautų patvirtintų aplinkos tyrimo reikalavimų ir taiko naujausias šios srities technologijas.

Kur kas silpniau skamba argumentai apie projekto "tarptautiškumą" ir ekonominį pagrįstumą. Kontrolinį akcijų paketą (51 proc.) valdo Rusijos "Gazprom", 40 proc. akcijų turi Vokietijos "E.ON Ruhrgas" (senas to paties "Gazprom" partneris) ir "BASF/Wintershall", o likusieji 9 proc. tenka Olandijos kompanijai "Gasunie". Taigi apie platų tarptautinį bendradarbiavimą šiuo atveju kalbėti sunku.

Taip pat neįtikinamai skamba ir ekonominio ŠED pagrįstumo argumentai. Pasak projekto atstovo Sebastiano Sasso, tiesti dujotiekį jūros dugnu yra pigiau, nes sausumoje tam trukdytų "kaimai, ežerai ir miškai". Be to, jis teigė, kad jūroje nereikėtų statyti kompresorinių stočių, užtikrinančių reikalingą spaudimą dujotiekio viduje.

Diskusijos nauda

Didžioji Britanija - viena Europos Sąjungos valstybių, kurios nėra tiesiogiai priklausomos nuo Rusijos dujų tiekimo. Todėl jos žiniasklaidos dėmesys Lenkijos ir Baltijos šalių pozicijai yra labai svarbus. Jis gali sukelti platesnių diskusijų kitose Vakarų Europos šalyse - Prancūzijoje, Italijoje arba Ispanijoje. Britų išsakyta prognozė, jog ŠED projekto ateitis toli gražu nėra aiški, rodo, kad ES tikrai yra erdvės plėtoti viešą šio klausimo aptarimą, kas potencialiai yra naudinga Lietuvai ir šalims kaimynėms, jau seniai įrodinėjančioms Briuseliui, kad jų interesų taip pat turi būti paisoma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"