TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Baltijos jūrą gelbės nauja strategija

2009 06 11 0:00
Baltijos jūros regioną slegia didelė tarša ir atsilikusi infrastruktūra.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Komisija (EK) paskelbė naujos Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų planą, kuriuo bus siekiama išgelbėti vieną labiausiai užterštų pasaulio jūrų bei pagyvinti regiono valstybių santykius. Lietuvai patikėta rūpintis transporto ryšių plėtra.

EK atstovybės Lietuvoje vadovo Kęstučio Sadausko teigimu, naujoji strategija leis bendrai spręsti visam regionui aktualius klausimus ir geriau panaudoti Europos Sąjungos (ES) fondų lėšas.

"Atskiros valstybės iki šiol buvo labiau orientuotos į nacionalinių problemų sprendimą, o žiūrėjimas per sieną buvo gana retas", - Vilniuje pristatydamas strategiją trečiadienį sakė K.Sadauskas.

EK atstovas Lietuvoje pabrėžė, kad ES pirmą kartą suformavo tokią nuoseklią ir plačią strategiją makroekonominiu lygiu. Joje yra išskirtos keturios prioritetinės sritys, kurioms artimiausioje ateityje derėtų skirti ypatingą dėmesį: ekologija, ekonomika, energetika ir transportas bei saugumas.

Kol kas papildomų pinigų strategijai įgyvendinti nėra numatyta, tačiau tikimasi, kad ji leis efektyviau panaudoti ES fondų lėšas ir koordinuoti valstybių pozicijas. "Mes neišradinėjame rato, bet stengiamės užtikrinti, kad keturi vienos transporto priemonės ratai judėtų ta pačia kryptimi", - sakė vienas neįvardytas ES pareigūnas, kurį cituoja Briuselio interneto leidinys "EU Observer".

Tikimasi, kad EK parengtą strategiją Europos Vadovų Taryba patvirtins spalio mėnesį. Šių metų antrąjį pusmetį ES pirmininkausianti Švedija žada tam skirti daug dėmesio.

Lietuvai - transporto kryžius

Naujoji strategija apims tris Baltijos šalis - Lietuvą, Latviją ir Estiją, taip pat Daniją, Švediją, Suomiją, Vokietiją bei Lenkiją. Kiekviena šių valstybių koordinuos vieną ar keletą iš 15 prioritetinių sričių. Lietuvai patikėta rūpintis vidaus ir išorės transporto jungčių plėtra, į kurią įeina ir europinės vėžės "Rail Baltica" geležinkelio projektas.

Interneto leidinys "EU Observer" atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad vykti iš Varšuvos į Taliną traukiniu šiuo metu patogiausia per Minską ir Sankt Peterburgą, sugaištant tokioje kelionėje beveik dvi paras ir atliekant šešis persėdimus, o tarp Rygos ir Talino (bei Vilniaus) keleiviniai traukiniai apskritai nekursuoja.

"Rytinėje Baltijos jūros regiono dalyje juntamas šiaurės-pietų krypties linijų stygius yra tiesiogiai susijęs su tuo, kad Sovietų Sąjunga kūrė imperiją, vadovaudamasi "skaldyk ir valdyk" principu. Buvo tiesiamos vakarų-rytų krypties linijos, jungiančios kiekvieną sovietinę respubliką su galios centru Maskvoje, o tarpregioninio transporto plėtra buvo sąmoningai stabdoma", - teigė "Journal of Nordregio" apžvalgininkas Alexanderis Dubois.

Kiti transporto tinklų plėtros tikslai, kuriems taip pat teks skirti dėmesio, - jungčių su Rusija ir Norvegija gerinimas, trumpesnės kelionės lėktuvu, "Baltijos jūros greitkelis" bei transporto srautų ekologinio poveikio mažinimas.

Latviai rūpinsis energetika

Ne mažiau aktualus Lietuvai yra ir strategijoje numatytas tikslas sujungti Baltijos šalių energetikos tinklus. Strategijoje konstatuojama, kad regione iki šiol trūksta infrastruktūros objektų, kurie padėtų apsisaugoti nuo galimų energijos išteklių tiekimo sutrikimų, o "Estija, Latvija ir Lietuva, išskyrus "Estlink" elektros kabelį tarp Estijos ir Suomijos, išlieka visiškai izoliuotos nuo platesnių ES energetikos tinklų".

Atsakomybė už regiono valstybių bendradarbiavimą energetikos srityje patikėta Latvijai. Be kita ko, jai teks koordinuoti ir Švediją su Lietuva turinčio sujungti elektros kabelio projektą.

Kiti visam regionui svarbūs projektai, minimi strategijoje, - tai fosfatų šalinimas iš valymo priemonių, inovacijų ir tyrimų fondo kūrimas, bendrų universitetinių programų kūrimas, jūros stebėjimo sistemų integravimas.

Nerimaujama, kad Baltijos jūrai dėl jos ypatingos geografinės padėties žemyno viduje ir intensyvios žmonių ūkinės veiklos yra iškilęs realus pavojus. Jūroje lengvai kaupiasi teršalai, intensyvi žvejyba čia gerokai sumažino biologinę įvairovę. Tikras galvos skausmas yra dugne šaltojo karo metais palaidoti cheminiai ginklai. Kai kurie Rusijos ir Vokietijos kompanijų vykdomo "Nord Stream" dujotiekio priešininkai baiminasi, kad jo tiesimas gali sukelti ekologinę katastrofą.

Rusijos vaidmuo - esminis

Rusija, devintoji su Baltijos jūra besiribojanti valstybė, turėtų dalyvauti tik kai kuriuose bendruose projektuose. Daugiausia ji veiks per jau egzistuojančias struktūras, tokias kaip Šiaurės dimensijos iniciatyva, prie kurios taip pat yra prisidėjusios Norvegija ir Islandija, bei Helsinkio komisija (Helcom), besirūpinanti Baltijos jūros aplinkosauginėmis problemomis.

Pripažįstama, kad kai kurių strategijoje iškeltų tikslų neįmanoma pasiekti be aktyvaus Rusijos įsitraukimo. Iki šiol Šiaurės dimensijos rėmuose bendradarbiavimas su Maskva nebuvo labai sėkmingas. EK teigia išsamiai informavusi Rusiją apie Baltijos jūros regiono strategijos kūrimą.

Baltijos jūros regione, kurį apima strategija, gyvena per 100 mln. žmonių, arba maždaug ketvirtadalis visų ES gyventojų. Jeigu ši priemonė pateisins lūkesčius, ateityje analogiškas strategijas gali susikurti ir kiti ES regionai, visų pirma Dunojaus baseinas ir Alpės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"