TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Baltijos jūra jau prarasta?

2010 02 20 0:00
R.Morkūnaitė nuvažiavo į Europos Parlamentą dirbti, o ne atstovauti.
EP nuotrauka

Tokį klausimą per Europos Baltijos intergrupės posėdį iškėlė jaunoji europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė ir išvardijo problemas, susijusias su dujotiekio "Nord Stream" tiesimu. Kartu ji pakvietė į diskusiją, ką dar galima konkrečiai nuveikti, siekiant apsaugoti Baltijos jūrą.

Atsidūrusi Briuselyje R.Morkūnaitė nesutriko. Ji žino, ką nori nuveikti ir siekia, kad jos balsas būtų girdimas. "Tai vienas kontroversiškiausių energetikos projektų. Tai projektas, kuris kelia daugybę diskusijų nuo pat jo įgyvendinimo pradžios. Šios diskusijos yra ne tik aplinkosauginio, bet politinio ir net ekonominio pobūdžio, jos reikšmingos ne tik politikams, bet pirmiausia - visuomenei", - kalbėjo R.Morkūnaitė apie dujotiekį "Nord Stream" ir ragino nenuleisti rankų bei apsispręsti dėl priemonių, leisiančių apsaugoti Baltijos jūrą.

Jos nuomone, svarbu nuolat priminti ES institucijoms apie nevykdomus įsipareigojimus, kylančius iš Europos Parlamento (EP) rezoliucijos dėl "Nord Stream", ir skleisti atitinkamą aplinkosaugos informaciją apie situaciją Baltijos jūroje. "Būtina gauti garantijas iš Europos Komisijos (EK) arba "Nord Stream" dėl įsipareigojimų kompensuoti galimą žalą aplinkai", - akcentavo jaunoji europarlamentarė ir kartu ragino spartinti tokių projektų kaip "Nabucco" įgyvendinimą, nes jis yra alternatyva "Nord Stream" bei South Stream" dujotiekiams ir savotiška apsauga, kad Europa nebūtų priklausoma nuo vieno tiekėjo.

"Be to, turime užtikrinti, kad EK monopolininkei "Gazprom" nedelsdama pradėtų taikyti ES konkurencijos taisykles", - pabrėžė R.Morkūnaitė ir pridūrė, kad EK dalyvavimas sprendžiant šį klausimą galėtų padėti išspręsti daugelį problemų ateityje.

EP narė paragino inicijuoti platesnę diskusiją kartu su EK atstovais dėl griežtesnių reikalavimų aplinkos poveikio analizei, kai kalbama apie stambius infrastruktūros projektus.

EP R.Morkūnaitė iškėlė ir azartinių lošimų internete klausimą. Vykusiuose debatuose kartu su EK atstovais ji ragino sukurti bendrą ES internetinių azartinių lošimų reguliavimo sistemą.

R.Morkūnaitė azartinius lošimus įvardijo kaip kompleksinę problemą, kuri, kaip ir kitos priklausomybės formos, sukelia rimtų socialinių pasekmių, dėl kurių kenčia ne tik pats lošėjas, bet ir visa visuomenė. Kadangi globaliame pasaulyje internetas tampa lengvai prieinamas, sparčiai plinta ir nauja priklausomybės forma - priklausomybė nuo azartinių lošimų internete.

Europarlamentarė pateikė duomenų, kad per pastaruosius 14 metų azartinių lošimų rinka smarkiai išaugo. Plėtojasi ne tik pati rinka, bet ir didėja bendrosios įplaukos iš lošimų. Šiais metais jos turėtų sudaryti apie 18 mlrd. eurų. "Kol nesukurta bendra ES internetinių azartinių lošimų reguliavimo sistema, šie skaičiai gali džiuginti tik internetinių azartinių lošimų verslo atstovus", - teigė R.Morkūnaitė.

EP narė atkreipė dėmesį, jog nors Europos Teisingumo Teismas ir yra pareiškęs, kad ir azartinių lošimų paslaugos turi naudotis judėjimo laisve ir valstybės narės turėtų šiuos klausimus reguliuoti pačios, atsižvelgdamos į savo vertybes bei tradicijas, vis dėlto yra šalių, tarp jų ir Lietuva, kur internetiniai lošimai uždrausti. Tokiu atveju laisvas paslaugų judėjimas užtikrina galimybę lošti, turėti laisvą priėjimą prie internetinių lošimų kitoje šalyje. Net uždraudus lošimus visoje ES, vis tiek nebūsime apsaugoti nuo lošimų, kurie vyksta kitose pasaulio valstybėse.

"Todėl būtina sukurti bendrą ES internetinių azartinių lošimų reguliavimo sistemą, atsižvelgiant į rizikos grupių apsaugą, ypač atkreipiant dėmesį į nepilnamečių saugumą, bei piniginių atsiskaitymų kontrolę", - pabrėžė R. Morkūnaitė ir paaiškino, kad bendra reguliavimo sistema reikalinga siekiant apsaugoti mūsų visuomenės sveikatą ir tai nėra tik valstybių tradicijų ar papročių klausimas.

Kalbant apie nepilnamečių priklausomybę, reikėtų kalbėti ne vien apie azartinius lošimus, bet ir apie internetinius žaidimus, kurie dažnai yra agresyvūs ir daro paaugliams neigiamą įtaką.

R.Morkūnaitė internetinių azartinių lošimų problemą palygino su dažnai svarstomu anglies dioksido išmetimo į atmosferą klausimu, nes internetas taip pat neturi sienų. "Jei turėsime skirtingas internetinių lošimų taisykles ir nuostatas, bus taip, kaip ir sprendžiant klimato kaitos problemą - daug kalbų ir, deja, mažai rezultatų", - įspėjo Lietuvoje išrinkta europarlamentarė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"