TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Baltijos jūra patiria stresą

2008 01 25 0:00
"Rostoko ruoniams", kurių negąsdina minusinė Baltijos temperatūra, po poros metų gali tekti pasiieškoti vėsesnės vietos, nes Baltijos jūros vanduo sparčiai šyla.
AFP/Scanpix nuotrauka

Iki 2010 metų Baltijos jūros vandens temperatūra gali pakilti 6 laipsniais. Ši naujiena gal ir maloni poilsiautojams, tačiau augmenijos ir gyvūnijos laukia katastrofiški pakyčiai.

Per pastaruosius 100 metų Baltijos jūros vandens temperatūra pakilo maždaug 0,85 C. Atšilimas šiame rajone 0,1 laipsnio viršijo vidutinį pasaulinį klimato atšilimą. Pasak specialistų, taip atsitiko dėl to, kad Šiaurės pusrutulis kaista greičiau nei Pietų, nes didžiuliai Pietų pusrutulyje plytintys vandens plotai ir Antarktidos ledynai stipriau atspindi saulės šviesą, nei didžiulės sausumos teritorijos, išsidėsčiusios Šiaurės pusrutulyje.

Sausa vasara, šlapia žiema

Temperatūra Baltijos jūros baseino regione kils ir toliau. Jei nebus imtasi priemonių, ji gali pakilti 4-6 laipsniais šiaurinėje jūros dalyje ir 3-5 laipsniais pietinėje. Tai turės ilgalaikių padarinių. Vandens paviršius sušils 2-4 laisniais. Ledo danga, žiemą sukaustanti šiaurinius jūros rajonus, formuosis vėliau ir tirps anksčiau. Vasaros bus vis sausesnės, o žiemą iškris daugiau kritulių - galima tikėtis daugiau lietingų dienų per metus. Druskos kiekis Baltijoje mažės.

Migrantai iš pietų

Atšilimas atsilieps visai regiono ekosistemai - nuo planktono iki ruonių. Biologai įspėja, kad kils problemų dėl vandens žolių žydėjimo. Jei šiaurinėje jūros dalyje ištirps ledai, Baltijos žieduotieji ruoniai, kuriems jau dabar gresia išnykimas, neteks gyvenamosios aplinkos. Taigi Baltijos jūroje šių ruonių visiškai nebeliks, mat jie gyvena ir ruoniukus augina ant ledo.

Be to, reikia tikėtis, kad Baltijos jūroje atsiras gyvūnų rūšių, prisitaikiusių prie šiltesnio klimato. Kol kas mokslininkai dar nedrįsta spėlioti, kokie gyvūnai migruos. Įtakos turi ne tik klimatas. Pavyzdžiui, gauruotakojis krabas persikraustė į Šiaurės jūrą laivais. Mikroorganizmus iš vienos vietos į kitą gali pernešti ir paukščiai. Tokių atvejų jau pastebėta Vokietijos ežeruose.

Nebelieka žuvų

Klimato kaita - ne vienintelė Baltijos jūros problema. Prie kitų veiksnių, turinčių įtakos jūrai, mokslininkai priskiria pernelyg intensyvų žuvų gaudymą, įvairias į vandenį patenkančias nuodingąsias medžiagas. Pastaraisiais metais jų išpilama mažiau. Jau prieš 15 metų Helsinkio komisija, sudaryta iš visų valstybių atstovų, sudarė sąrašą pramonės šakų, kurios itin teršia Baltiją. Maždaug pusės iš 162 tokių pramonės objektų žalingas poveikis neutralizuotas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"