TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Baltijos jūros regionas – pavyzdys Europai

2013 11 13 6:00
J.Hahnas vardijo įvairius regioninio bendradarbiavimo pranašumus, tarp jų – pažangą aplinkosaugos srityje. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Lapkričio 11 ir 12 dienomis Vilniuje vyko ketvirtasis metinis Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos forumas. Apie strategijos įgyvendinimo sėkmes ir nesėkmes bei tolesnes regioninio bendradarbiavimo perspektyvas "Lietuvos žinios" kalbino Vilniuje viešėjusį už regioninės politikos plėtrą atsakingą Europos Komisijos narį Johannesą Hahną.

- Makroregioninis bendradarbiavimas tampa svarbiu Europos Sąjungos vidaus politikos elementu. Kaip manote, kodėl?

- Yra nemažai sričių, kurios aktualios konkrečiai valstybių grupei – ne vienai valstybei, tačiau ir ne visai Bendrijai. Makroregioninė strategija papildo egzistuojančias Europos Sąjungos (ES) ir valstybines struktūras. Ji padeda suinteresuotoms valstybėms susitelkti ir kartu spręsti iškilusias problemas.

Bendradarbiauja ne tik valstybės

- Vienas iš Europos regioninio bendradarbiavimo pavyzdžių – Baltijos jūros regiono strategija. Kuo ji ypatinga?

- Baltijos jūros regiono strategija – ne vien politinio bendradarbiavimo platforma. Ji apima platesnį problemų spektrą. Regiono valstybės kartu įgyvendina įvairias iniciatyvas, sprendžia aktualias problemas.

Pateiksiu puikų pavyzdį, kuris atskleidžia regioninio bendradarbiavimo pranašumą. Baltijos jūros užterštumas – aktuali problema visoms regiono valstybėms. Jei šią problemą imtųsi spręsti kuri nors viena šalis, jokio apčiuopiamo rezultato ji nepasiektų. Tik dirbdamos kartu regiono valstybės gali sumažinti Baltijos jūros užterštumą.

Šį principą galima pritaikyti ir daugelyje kitų sričių: kovoje su nusikalstamumu, aplinkosaugos, inovacijų taikymo, švietimo ir kitose. Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai glaudžiai bendradarbiauja valstybės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, universitetai ir privačios bendrovės.

Toks yra ir Baltijos jūros strategijos tikslas – siekti apčiuopiamų rezultatų, ne vien gražiai pakalbėti.

- Kaip manote, kodėl pirmoji tokio tipo strategija buvo įgyvendinta būtent čia, Baltijos jūros regione?

- Svarbu pabrėžti, kad regioninio bendradarbiavimo idėja kilo ne ES institucijose, bet pačiame regione. Iniciatyvos ėmėsi čia gyvenantys ir pažangiai mąstantys žmonės. Želgdamos toliau už savo kiemą, regiono valstybės įgyvendina idėją, kuri šiandien įkvepia šalis ne tik Europoje, bet ir už jos ribų.

Teigiamas impulsas

- Pirmasis Baltijos jūros strategijos etapas truko nuo 2009 iki 2013 metų ir jau eina į pabaigą. Kokiose srityse, jūsų nuomone, regionas pasiekė daugiausia?

- Mano nuomone, didžiausias šios strategijos laimėjimas yra postūmis, paskatinęs valstybes glaudžiau bendradarbiauti. Turiu omenyje ne tik valstybinių institucijų bendradarbiavimą. Besimezgantis dialogas pastebimas ir kitose srityse, kurios daro poveikį kasdieniam žmonių gyvenimui.

Džiugu matyti, kad strategijos remiami projektai sukelia reakciją visuomenėje. Įkvėptos teigiamų pavyzdžių šalių bendruomenės įgyvendina vis daugiau naujų iniciatyvų. Nors šie projektai nėra tiesiogiai susiję su regiono strategija, jų ryšys su strategijos įgyvendinimu išlieka.

- Ar galima sakyti, kas Baltijos jūros strategija sukelia savotišką grandininę reakciją?

- Taip. Mano nuomone, įgyvendinant šią strategiją labai svarbūs ne tik konkretūs tiesioginiai rezultatai, bet ir šalutinis jos efektas.

Šiandien matome, kad panašiais principais ima bendradarbiauti ir kiti makroregionai. Toks bendro sąmoningumo augimas – išties puikus strategijos rezultatas.

- Lietuva yra viena iš 8 valstybių, įgyvendinančių Baltijos jūros regiono strategiją. Kuo svarbus Lietuvos indėlis?

- Lietuvos dalyvavimas yra neatsiejama strategijos įgyvendinimo dalis. Šalis vykdo savo įsipareigojimus ir prisideda prie regiono gerovės kūrimo. Jei ji nepaisytų prisiimtų pareigų, neigiamai paveiktų visą regioną.

Lietuva kartu su kitomis narėmis aktyviai įsitraukė į užimtumo problemų sprendimą, lyčių lygybės klausimų nagrinėjimą, ypač daug nuveikė kovos su narkotikais srityje.

Tobulėti yra kur

- Kokiose srityse dar reikėtų patobulėti?

- Neretai valstybės tą pačią problemą vertina skirtingai, pastato ją ant skirtingų prioritetų laiptelių. Nors dažniausiai su konkrečiomis problemomis dirba itin motyvuoti žmonės, jie neretai negauna reikiamos paramos iš institucijos, kuriai priklauso. Jų vadovams svarbesnės yra kitos sritys, tad joms ir teikiama pirmenybė. Todėl ta pati problema skirtingose šalyse sprendžiama naudojant nevienodai gausius išteklius. Tai kliuvinys, kurį reikia stengtis įveikti.

- Kalbama, kad nemažai ES finansavimą gaunančių projektų vykdytojų kartais atitrūksta nuo pirminių savo tikslų įgyvendinimo, dėl to ES skiriamos lėšos nėra tinkamai panaudojamos. Ši problema buvo minima ir neseniai paskelbtoje Europos auditorių teismo ataskaitoje. Ar tai aktualu kalbant apie Baltijos jūros regiono programų įgyvendinimą?

- Dažna problema, su kuria susiduriama vertinant ES fondų remiamų projektų tinkamumą, yra jų atitiktis viešųjų pirkimų nuostatams. Sunku įvertinti, kiek projektas atitinka šiuos reikalavimus. Dauguma finansuojamų projektų kuria realią pridėtinę vertę, nors iš tiesų pasitaiko įvairių neatitikimų.

Jeigu kalbėsime apie Baltijos jūros regiono strategiją, tai čia imtasi konkrečių veiksmų. Nuo kitų metų strategija įpareigos nares pateikti išankstinius konkrečių veiksmų vertinimo planus. Tai reiškia, jog finansavimą gaunančios valstybės ar teritorijos turės parengti projekto įgyvendinimo veiksmų planą ir nustatyti konkrečių uždavinių svarbą. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, bus teikiama pagal poreikius ir svarbą įvertinta finansinė parama.

Šiuo klausimu norėčiau pabrėžti vieną momentą: pirma reikia suformuluoti strategiją, o tik tuomet pradėti kurti siauresnio profilio projektus. Negalima elgtis priešingai. Tik įvertinę platesnį kontekstą, kurį apžvelgia strategija, galime imtis konkrečių veiksmų. Tuomet kiekvienas projektas ras savo vietą programoje ir taps veiksminga strategijos įgyvendinimo dalimi.

Laikantis šių nuostatų ES fondų parama būtų naudojama efektyviau, o regione kuriama pridėtinė vertė smarkiai išaugtų.

Svarbiausi – ilgalaikiai tikslai

- 2014 metais prasidės naujas Baltijos jūros regiono strategijos etapas, jis truks iki 2020 metų. Ar bus kokių nors esminių pokyčių, palyginti su 2009-2013 metų laikotarpiu?

- Įgyvendindamos regionines iniciatyvas valstybės dažnai naudojasi ES struktūrinių fondų finansine parama. Sieksime, kad šios iniciatyvios būtų aktyviau finansuojamos regioninių ir valstybinių paramos fondų.

Norėčiau pabrėžti, kad Baltijos jūros regiono strategija neapsiriboja vien tiek finansinės paramos teikimu ir gavimu. Labai daug galima pasiekti ir be struktūrinių fondų paramos. Tai akivaizdu tyrimų srityje: tyrimus dažnai finansuoja privačios įmonės, bankai. Taigi ir be papildomos fondų paramos regioninis bendradarbiavimas gali būti sėkmingai plėtojamas.

Svarbu skirti dėmesį ne tik pelningoms sritims, bet orientuotis į ilgalaikius tikslus, jų naudą regionui.

- Regione iš tiesų daug dėmesio skiriama ilgalaikiams tikslams, tvariam programų poveikiui. Vienas iš svarbių prioritetų yra tvarus aplinkosaugos vystymas. Kaip manote, ar įmanoma šį tikslą suderinti su kitu svarbiu regionui prioritetu – ekonominės galios augimu?

- Ekonominis augimas ir tvarus aplinkosaugos vystymas yra dvi puikiai viena kitą papildančios sritys. Tuo nesunku įsitikinti pažvelgus į skaičius. Pavyzdžiui, į tai, kiek naujų darbo vietų pavyko sukurti plėtojant regione žaliąsias technologijas.

Šiuo požiūriu Baltijos jūros regionas gali įkvėpti pokyčius ir kituose pasaulio kraštuose. Šioje srityje gausu visapusiškai naudingų galimybių, joje galima nuveikti išties daug.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"