TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Baltijos regionas taps globaliu žaidėju

2008 06 05 0:00
Renginio atidaryme G.Kirkilas bendravo su Norvegijos premjeru J.Stoltenbergu.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rygoje susirinkę Baltijos jūros regiono vyriausybių vadovai aptarinėja regionui aktualias temas. Ekspertai pažymi, kad organizacija silpsta.

Lietuvai Baltijos jūros valstybių taryboje (BJVT) atstovauja premjeras Gediminas Kirkilas. Vyriausybių vadovai aptarinėja BJVT reformą, Baltijos jūros regiono strategiją, aplinkosaugos, energetikos, ekonominės plėtros klausimus, bendradarbiavimą saugumo, švietimo ir kultūros srityse. Šis susitikimas užbaigs ir Latvijos pirmininkavimą BJVT.

Be Lietuvos, BJVT sudaro dar 10 valstybių: Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Norvegija, Rusija, Suomija, Švedija ir Vokietija, organizacijos veikloje taip pat dalyvauja Europos Komisija.

Susitikimo metu buvo paliestas ir Lietuvos - Latvijos sienos klausimas. Pasak G.Kirkilo jūros sienos sutarties ratifikavimo klausimas - pernelyg politizuotas. Premjeras pabrėžė, kad Lietuva jau ratifikavo šią sutartį, o dabar yra Latvijos eilė. "Aš manau, kad šis klausimas buvo pernelyg politizuotas. Tikriausiai tai tapo rinkimų kampanijos tema ar kažkuo panašiu. Mūsų pozicija yra paprasta - Latvija turi ratifikuoti šią sutartį kaip padarėme mes, o tuomet būtų galima kurti grupes, kurios svarstytų įvairias problemas", - sakė Lietuvos vyriausybės vadovas.

G.Kirkilas stebėjosi latvių susirūpinimu ir nenoru ratifikuoti šią sutartį. "Kodėl negalima ratifikuoti sutarties, jei siena vis tiek nesikeis", - kalbėjo Lietuvos premjeras, pridūręs, jog nemato jokios racionalios priežasties peržiūrėti šį susitarimą. Nuo pat sutarties pasirašymo 1999 metais tarp Latvijos valdininkų ir politikų vyravo nuomonė, kad prieš ratifikuojant šią, reikėtų sudaryti dar vieną sutartį dėl dvišalio ekonominio bendradarbiavimo Baltijos jūros ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe.

Ekspertai pažymi, kad praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje sukurta BJVT pastaruoju metu tampa vis vangesnė. Lenkijai ir Baltijos šalims įstojus į Europos Sąjungą, BJVT atliko vieną svarbiausių jos funkcijų - pagreitino eurointegraciją. Tuo metu Skandinavijos šalims ir Vokietijai tai visada buvo antraeilės svarbos projektas, o Rusija tvirtina, kad kiti organizacijos nariai siekia ją izoliuoti. Blėstantį Rusijos ir Vokietijos dėmesį rodo ir tai, kad kanclerė Angela Merkel ir premjeras Vladimiras Putinas renginyje nedalyvauja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"