TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Baltijos šalių pamokos graikams

2011 07 12 0:00
Iš lietuvių, latvių ir estų graikai galėtų pasimokyti kantrybės ir stoiškumo.
AFP/Scanpix nuotrauka

Protestuojantys, įtūžę graikai galėtų pasimokyti iš trijų mažų Baltijos šalių, kaip išgyventi ekonominę krizę įvedus griežtas taupymo priemones, mano naujienų agentūra "Associated Press".

Kai Lietuva, Latvija ir Estija pateko į giliausią Europoje finansinę krizę, trys šalys buvo priverstos nuryti karčius vaistus, kuriuos dabar privalo gerti ir Graikija. Baltijos kraštai sumažino pensijas, socialines išmokas, valstybės tarnautojų atlyginimus, pakėlė mokesčius. Latvija, kuriai rimtai grėsė bankrotas, atleido tūkstančius biurokratų, uždarinėjo mokyklas ir ligonines. Tai buvo skausminga, bet vaistai suveikė. Aplamdytos ir sumuštos trys buvusios sovietų respublikos dabar pamažu atsigauna. Nepaisydami intensyvaus biudžeto išlaidų mažinimo latviai pernai perrinko savo vyriausybę. "Latvija gali duoti daug pamokų Graikijai, bet visos jos jau būtų pavėluotos, - sakė Mortenas Hansenas iš Rygoje įsikūrusios Stokholmo ekonomikos mokyklos.

Svarbiausia pamoka - priimti taupymo programą kuo greičiau, kol visuomenės parama nenuslūgo. "Paramos galima tikėtis tik tam tikrą laiką, bet ne trejus ar ketverius metus. Pavyzdžiui, Latvijoje žmonės tik dabar ima jausti nepasitenkinimą, bet blogiausia jau praėjo", - tvirtino ekonomistas.

Tuo metu protestai Graikijoje, kur antivyriausybinės demonstracijos yra kur kas dažnesnės nei Šiaurės Europos kraštuose, įgijo naujų spalvų. Atėnų centrinėje aikštėje nuolat budi protestuotojai, o susirėmimai su policija tapo kasdieniu reiškiniu. Baltijos kraštus, kurie penkis dešimtmečius kentė žiaurią sovietų priespaudą, šie graikų protestai verčia gūžčioti pečiais. Be poros susirėmimų Rygoje ir Vilniuje, Baltijos šalys nematė ir negirdėjo jokių neramumų gatvėse. "Tai lemia kultūriniai skirtumai - mes kitaip suprantame pasaulį. Mes susitaikome su sumažinimais, nors jie ir nepatinka, ypač tiems, kurie nuo jų nukenčia tiesiogiai. Bet mes suprantame, kodėl taip turi būti", - sakė Marge Tubalkain-Trell iš Estijos, kuri neteko darbo, o vėliau susidūrė su sunkumais gaudama sveikatos draudimą. "Graikai yra išlepę. Ramybė mums padėjo susitvarkyti su krize", - tvirtino lietuvių žurnalistė Deimantė Dokšaitė.

Tuo metu Graikijos padėtis tiesiog stulbinamai panaši į Latvijos. 2009 metais šis Baltijos kraštas atsidūrė ties bankroto riba. Analitikai grasino, kad latą teks atsieti nuo euro. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skelbė, kad nuo finansinės krizės pasaulyje labiausiai nukentėjo Latvija. Bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 25 proc., nedarbo lygis pakilo iki 23 proc., o investicijos sunyko beveik iki nulio. Kad galėtų gauti 7,5 mlrd. eurų vertės paskolą iš TVF ir Europos Sąjungos, vyriausybė buvo priversta radikaliai sumažinti socialines išmokas. Dėl vadinamosios "vidinės devalvacijos" trims ketvirtadaliams šalies darbuotojų sumažėjo atlyginimai.

Tačiau rodikliai pagaliau gerėja. Pirmąjį šių metų ketvirtį BVP padidėjo 3,5 proc., o nedarbas nusmuko iki 14 procentų. 2010 metais biudžeto deficitas sumažėjo iki 7,6 proc., šiemet jis turėtų nukristi iki 4,2 procento. 2010 metais Graikijos biudžeto deficitas siekė 10,5 procento. Anot Karlio Bukovskio iš Tarptautinių reikalų instituto, Latvijos pamokos Graikijai gali būti šios: taupymo programa privalo turėti konkrečius tikslus, turi būti aiškiai pasakoma, kad šie sumažinimai yra laikini, privalo būti apkarpytas biurokratinis aparatas, į programą įtraukta daugiau techninių priemonių, pavyzdžiui, mokesčių bazės diversifikavimas. Tačiau Latvijos ir Graikijos svarbiausias skirtumas yra tas, kad latvių centro dešinės vyriausybei nereikėjo kautis su stipriomis profsąjungomis. "Graikų socialistai, socialdemokratinės idėjos, politinės partijos ir profsąjungos yra kur kas stipresnės organizacijos, galinčios mobilizuoti visuomeninę paramą, nei Latvijos darbo organizacijos kada nors buvo", - teigė K.Bukovskis.

Be to, Graikijos finansinė praeitis - labai marga. Nuo nepriklausomybės 1829 metais Pietų Europos valstybė nuolat balansuoja ties bankroto riba. Investuotojai kur kas atsargiau skolina šalims, kurių prasti rodikliai, tad auga skolinimosi išlaidos. Tai reiškia, kad Graikijai dar net neįvedus taupymo priemonių tarptautiniai investuotojai abejojo, ar jie suveiks. Gero vardo rinkose negalima nevertinti. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės skola pernai buvo net didesnė už Graikijos. Tačiau investuotojų pasitikėjimas britais reiškia, kad jiems skolinimosi išlaidos pernelyg nedidėjo.

Prieš finansinę griūtį Graikijoje ekonomika augo lėtai, o skolos kaupėsi. Estija, Latvija ir Lietuva pergyveno klestėjimo laikotarpį. Paskolos iš Šiaurės Europos kraštų liejosi laisvai, kol tiesiai prieš pasaulinės krizės nosį sprogo burbulas. Tiesa, net ir Baltijos kraštuose krizė nepraėjo be pasekmių. Visose trijose valstybėse matomas "protų nutekėjimas", o Graikijai kol kas pavyko to išvengti. Emigracija į Vakarus išaugo nuo pat narystės ES 2004 metais, o po recesijos dar labiau sustiprėjo. Trijose valstybėse sumažėjo gyventojų, o tai gali lemti ekonomikos stagnaciją. Be to, ir čia nėra tylu ramu: Baltijos valstybėse kaupiasi pyktis. Anot dažnai į Graikiją keliaujančios latvės Ditos Gaugerės, graikų elgesys krizės metu - irgi pamoka Latvijai: "Mes buvo per daug kantrūs. Graikai nėra išlepę, jie tik geriau žino savo teises. Mes esame sekėjai, kaip avys... mes pasitikime savo politiniais lyderiais."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"