TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Baltijos šalių premjerai Rygoje dalijosi prisiminimais apie Baltijos kelią

2014 08 23 18:25
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvai, Latvijai ir Estijai šeštadienį minint Baltijos kelio 25-ąsias metines, Baltijos šalių premjerai susirinko Rygoje pasidalyti prisiminimais apie akciją, per kurią apie 2 mln. žmonių susikibo rankomis, sudarydami gyvąją grandinę, sujungusių jų sostines, reikalaudami nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos.

Baltijos šalių vyriausybių vadovai susirinko Latvijos sostinėje paminėti taikaus protesto renginio, kurio dalyviai stovėjo daugiau negu 600 kilometrų grandinėje, dar vadinamoje Laisvės keliu, sujungusioje Vilnių, Rygą ir Taliną.

„Baltijos kelias buvo mūsų kelias į laisvę – galimybė mūsų šalims parodyti likusiam pasauliui, kas mes norime būti laisvi“, – sakė Latvijos premjerė Laimduota Straujuma per minėjimą Nacionalinėje bibliotekoje kartu su Estijos ir Lietuvos lyderiais.

Ji kalbėjo per ceremoniją, kurios metu buvo atidarytas centras, skirtas 1989 metų rugpjūčio 23 dieną surengto Baltijos kelio dalyviams dalytis savo prisiminimais.

Trijų Baltijos šalių premjerai Rygoje atidarė įrašų studiją naujai pastatytoje Nacionalinėje bibliotekoje ir įrašė savo atsiminimus apie „Baltijos kelią“, gyvą žmonių grandinę, kuria 1989 metais Baltijos šalių žmonės išreiškė savo siekį būti nepriklausomais nuo Sovietų Sąjungos.

„Aš stovėjau prie Lietuvos sienos“, – prisimena 67-erių Andrejus Cirulis, pažymėdamas, jog toje žmonių grandinėje patyręs neapsakomai gerą jausmą.

„Aš nebijojau tada, bet po to kurį laiką nuogąstavau dėl galimos reakcijos iš Maskvos“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Masinio protesto diena buvo pasirinkta taip, kad sutaptų su ta diena, kai 1939 metais buvo pasirašytas liūdnai pagarsėjęs Molotovo ir Ribbentropo (Ribentropo) paktas, kuriuo Stalinas ir Hitleris pasidalijo regioną prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Tuometiniame nepuolimo pakte buvo keli slapti protokolai dėl Lenkijos pasidalijimo ir Baltijos šalių priskyrimo Maskvai.

1991 metais komunistiniam blokui žlugus, trys Baltijos sesės tapo nepriklausomos ir 2004 metais įstojo į Europos Sąjungą.

Tačiau ir šiandien jos budriai žiūri į Rusiją, nerimaudamos dėl Maskvos veiksmų Ukrainoje įtakos jų saugumui.

Baltijos kelias yra įtrauktas į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"