TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Baltijos šalys bijo stiprėjančios Rusijos

2007 11 14 0:00

Įtakingas JAV dienraštis "The New York Times", remdamasis brigados generolo Jono Kronkaičio nuomone, prakalbo apie Baltijos valstybių rusofobijos pagrindus.

Nauji agresijos metodai

Atsargos generolas J.Kronkaitis žavisi Lietuvos transformacija iš nušiurusio, sovietinio Europos užkampio į modernios Europos narę. Tačiau jam nerimą kelia Rusija, kuri akivaizdžiai grįžta į prarastą įtakos zoną - Baltijos šalis. Tik šį kartą Maskva nesiunčia tankų. Nauji okupacijos ginklai - energetika ir pinigai. Ilgą laiką Lietuvos narystės NATO siekęs generolas J.Kronkaitis tikėjosi, kad valstybei įstojus į Aljansą bus eliminuota Rusijos įtakos grėsmė. Šiandien jis sako, jog vylėsi bergždžiai.

Aiškūs požymiai

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje matomi aiškūs Rusijos įtakos stiprėjimo ženklai: Kremlius finansuoja prorusišką žiniasklaidą, daro įtaką ekonomikos plėtrai ir net imasi remti politines jėgas, kad galėtų išsiugdyti sau palankų nacionalinį politinį elitą. Įtaka taip pat skleidžiama per rusų bendruomenes, kurios sudaro kone trečdalį Baltijos šalių gyventojų. Tačiau pagrindinis ginklas yra energetika. Nauja Rusijos prezidento V.Putino pritaikyta taktika veikia išties efektingai. Dar prieš keletą metų Baltijos valstybės net nemąstė, kad Maskvos įtaka galėtų taip sparčiai didėti.

Pasak J.Kronkaičio, didžiausią grėsmę Lietuvai kelia milžiniški Rusijos finansiniai srautai, nukreipti papirkti mūsų valdžią. Nupirkdama valdininkiją ir partijas Rusija investuoja į ateitį - kada nors tie žmonės sudarys vyriausybes, o šios turės atidirbti už Maskvos pinigus.

Grįšim į Rusijos imperiją?

Kalbama išties apie didžiules pinigų sumas, kurios skirtos ne kam kitam, o Baltijos šalių vadovybei kontrolei. Šis procesas gali baigtis tuo, kad po kurio laiko - galbūt gana ilgo - Baltijos valstybės galutinai pasiduos Maskvos įtakai ir praras savo nepriklausomybę. Optimistai teigia, jog tam prireiks daugelio metų, tačiau esama ir kitaip manančiųjų: turint omenyje Rusijos skiriamų lėšų apimtį ir kryptingą politiką, šis laikas jau ne už kalnų. Juk Lietuva turėjo puikų pavyzdį, kai 2004 metais prezidentas R.Paksas buvo atstatydintas dėl rusiškų pinigų ir visai realios galimybės, kad jie atėjo iš Rusijos specialiųjų tarnybų.

Puolimas ir gynyba

Akivaizdu, jog Maskvos veiksmai Baltijos šalių atžvilgiu yra dalis didesnės strategijos, kurios tikslas - Rusijos įtakos atkūrimas visoje Rytų Europoje. Baltijos valstybės pirmos pajuto šios strategijos padarinius. Neseniai Estijoje vykusios riaušės dėl "bronzinio kario" perkėlimo parodė, kad Rusija gali finansuoti ne tik korupcines schemas, bet ir sukelti masinius neramumus bei destabilizuoti padėtį šalyje. Kitas Rusijos žingsnis po minėtų riaušių buvo kompiuterinės atakos - jos "hakeriai" kuriam laikui paralyžiavo Estijos valstybinių institucijų ir bankų interneto svetaines. Estų teigimu, šių išpuolių pėdsakai atvedė į Kremliaus serverius.

Visai kitas klausimas, kodėl Rusija sukėlė neramumus Taline? Todėl, kad Baltijos šalys pernelyg aktyviai kovoja dėl savo energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos. Juk jos trukdo ambicingajam Rusijos ir Vokietijos dujotiekio projektui. Šiuo metu aktyviausiai priešinasi Estija. Ji "Gazprom" siekiams Baltijos jūros dugnu tiesti tiesioginį dujotiekį į Vokietiją iškėlė pretenzijas dėl aplinkosaugos. Be to, nei rusams, nei vokiečiams tikrai nepatinka baltų vis primenama tiesa, kad buvęs Vokietijos kancleris G.Schroederis papirktas. Juk ne kas kitas, o jis dabar vadovauja projektą įgyvendinančiai kompanijai.

Energetika ir istorija

Ne paslaptis, jog Baltijos šalys (kaip ir daugelis Europos valstybių) yra priklausomos nuo energetinių žaliavų tiekimo iš Rusijos. "Gazprom" jau šiandien kontroliuoja daugiau kaip trečdalį Lietuvos, Latvijos ir Estijos dujų kompanijų akcijų. Nafta irgi ne mažiau svarbus poveikio faktorius. Latvija buvo atkirsta nuo Rusijos naftotiekių dar 2003-iaisiais, Lietuva - 2006 metais. O štai Estijai pritaikytas kitas modelis: trikdomas krovinių gabenimas - svarbi šalies ekonomikos šaka. Pretekstas visada vaikiškai paprastas: techninės problemos. Baltijos šalys tai vadina tikruoju vardu - neoficialiomis ekonominėmis sankcijomis.

Baltijos valstybių priekaištai Rusijai ir skundai Vakarams dažnai vertinami skeptiškai. Maskva nuolat aiškina, esą mūsų nepasitenkinimas - tai rusofobijos padarinys, tuo metu nemažai europiečių primena, kad nepasitikėjimą Rusija lemia mūsų istorinė patirtis. Pati "istorinė patirtis" dar vis yra ginčų objektas. Rusija kratosi atsakomybės dėl Ribbentropo ir Molotovo pakto bei jo padarinių - Baltijos šalių okupacijos ir lietuvių, latvių, estų genocido. Užtat Maskva plačiai skleidžia mitą apie "pribaltų fašistus", liaupsinančius holokaustą.

Baltijos valstybės dažnai kritikuojamos, kad "pamiršta" savo piliečių dalyvavimą nacių rengtose žydų žudynėse. Bet juk už tai jau ne kartą atsiprašyta aukščiausių mūsų vadovų. Baltijos šalys nepamiršo savo istorijos, tiesiog dabar yra kur kas aktualesnių grėsmių, tokių kaip imperiniai Rusijos siekiai. O čia mes vėl jaučiamės vieniši.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"