TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Baltijos šalys griežčiau kontroliuos prekybą alkoholiu

2015 11 27 6:00
AFP/Scanpix nuotraukos

Estijos vyriausybė planuoja smarkiai apriboti alkoholinių gėrimų reklamą ir jų prieinamumą pirkėjams. Latvijos valdžia svarsto uždrausti prekybą svaigalais degalinėse ir didina akcizo mokestį. Baltijos valstybės pamažu griežtina alkoholinių gėrimų kontrolės politiką.

Praėjusį mėnesį Helsinkyje vyko kasmetinė konferencija „Alkoholis, narkotikai ir žiniasklaida“. Savo patirtimi ir įžvalgomis dalijosi organizacijos iš visų Šiaurės Europos ir Baltijos valstybių, o ekspertai aiškino, kad alkoholio pramonė naudoja žiniasklaidos priemones savo įvaizdžiui gerinti. Pasibaigus renginiui Estijos ir Latvijos atstovai komentavo, kaip jų šalyse kontroliuojamas alkoholio pardavimas. Į portalo „The Baltic Times“ klausimus atsakė Lauris Beekmanas, konferenciją rengusios organizacijos „NordAN“ generalinis sekretorius iš Estijos ir Latvijos parlamento narys Romualdas Razukas.

Estija: tvirta politinė valia

– Estija neseniai paskelbė naujas alkoholio pardavimo kontrolės priemones, panašias į taikomos Šiaurės Europos šalyse. Ar tai buvo labai netikėta?

– Šis procesas jau kurį laiką vyko nuosekliai. Griežtesnė kontrolė yra vienas Estijos įsipareigojimų siekiant Baltijos ir Šiaurės šalių integracijos. Pagrindas priimti tokius pasiūlymus buvo įtvirtintas rekomendacijose, kurias Estijos vyriausybė priėmė dar 2014 metų vasarį. Socialinių reikalų ministerija pareiškė politinę valią jas įgyvendinti, t. y. pamažu visose prekybos vietose alkoholiu pradėti prekiauti atskirai nuo kitų prekių, uždrausti jį parduoti degalinėse ir suteikti didesnius įgaliojimus vietos savivaldoms, kad šios pačios galėtų taikyti papildomus apribojimus. Reklamą ir rinkodarą siekiama dar labiau suvaržyti. Siūloma uždrausti lauko reklamas, degustacijas parduotuvėse ir vadinamąsias laimės valandas, kai baruose ir kavinėse alkoholiniai gėrimai parduodami pigiau negu paprastai. Taip pat ketinama nustatyti, kokiu formatu turi būti reklamuojami alkoholiniai gėrimai ir kokia informacija apie juos gali būti pateikiama, o ne išvardyti, kas draudžiama.

Estija planuoja uždrausti alkoholinių gėrimų degustacijas parduotuvėse.

– Prašytume plačiau papasakoti apie draudimą prekiauti alkoholiu degalinėse. Kodėl pasirinktos būtent degalinės?

– Ši pataisa įsigalios nuo 2017 metų pradžios. Maris Jesse, Sveikatos apsaugos plėtros instituto direktorius, neseniai interviu televizijai minėjo, kad tokį pasiūlymą pateikė vieno iš degalinių tinklų atstovas... Nurodomos dvi šį draudimą pagrindžiančios priežastys. Pirmiausia, žinoma, saugumas kelyje. Estijoje vis dar daug žmonių vairuoja apsvaigę nuo alkoholio. Pernai per avarijas, kurias sukėlė girti vairuotojai, žuvo kūdikis ir keturi jauni žmonės. Tokie įvykiai supurto visuomenę ir skatina imtis veiksmų. Logiška atskirti gėrimą nuo vairavimo. Antra priežastis – degalinėse kur kas dažniau nei kitose prekybos vietose alkoholiniai gėrimai parduodami ir nepilnamečiams. Tai atskleidė jau minėto instituto atliktas eksperimentas

– Prakalbus apie šį draudimą Lietuvoje, žiniasklaidoje pasipylė gausybė bauginamų žinių, kad padidės nelegali rinka ir sumažės darbo vietų. Ar tokios pat reakcijos sulaukta ir Estijoje?

– Iš pradžių reakcija buvo panaši: TV3 tinklas pareiškė, kad gali palikti Estiją, o kompanija „Liviko“ pagrasino iškelti ieškinį teisme. Tačiau mūsų vyriausybė ryžtinga. Estijos sveikatos ir darbo ministras šį klausimą feisbuke apibendrino gana griežtai: „Suprantu, kad alkoholio gamintojai gina savo interesus, bet esu įsitikinęs – jų finansinė nauda nėra svarbesnė už Estijos gyventojų sveikatą. Sektorius, kuris uždirba iš Estijos žmonių žudymo, taip pat turėtų tai suvokti.“ Į panašius teiginius alkoholio gamintojai paprastai atsako, kad reklama nedidina vartojimo, o tik sudaro vartotojui galimybę priimti geriau suprantamą sprendimą.

Na, tai galima ginčyti. Hando Sinisalu, generalinis „Best Marketing International“ direktorius, savo kompanijos tinklaraštyje rašo: „Baikim paistyti nesąmones ir kalbėkim atvirai. Reklama (taip pat ir alkoholio) veiksmingai didina vartojimą.“ Ir taip mano ne jis vienas. Laikui bėgant alkoholio pramonė vis dažniau susidurs su rinkodaros specialistais, ginčijančiais absurdiškus jos teiginiams. Žiniasklaida šiuo klausimu neturi vienos nuomonės. „Eesti Meedia“ (viena iš dviejų didžiausių žiniasklaidos grupių šalyje) remia vyriausybės planą: „Jeigu ekspertai nustatė, kad alkoholio reklamos ribojimas sumažins jo vartojimą mūsų visuomenėje ir kartu pagerins žmonių sveikatą, tada mes palaikome idėją dar labiau suvaržyti alkoholinių gėrimų reklamą.“

– Kaip visuomenė vertina siūlomas priemones?

– Pilietinė visuomenė – viešasis sektorius, nevyriausybinės organizacijos, sveikatos priežiūros profesionalai – tvirtai remia vyriausybės idėją. Kaip ir dešimties nacionalinių organizacijų koalicija, įskaitant Vaikų apsaugos sąjungą ir Estijos daktarų sąjungą. Prie jų prisideda individualiai dirbantys žurnalistai, viešosios nuomonės lyderiai ir žinomi asmenys. „Estonian Alcohol Yearbook“ duomenimis, alkoholio reklamos ribojimui pritaria 82 proc. estų.

Latvija: pažanga vyksta lėtai

– Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaita rodo, kad legalaus alkoholio vartojimas ir jo daroma žala Latvijoje didėja. Ar esama politinės valios spręsti šią problemą?

– Latvijoje suvartojamo alkoholio kiekis galėjo padidėti dėl atkurtos ekonomikos augimo, kuris padėjo sumažinti nedarbą ir skurdą. Mažiau žmonių gauna labai menkas pajamas, tad mažiau perka ir nelegalų alkoholį. Manau, bendras suvartojimas išliko daugmaž toks pat... Latvijos visuomenė kartu su dešimtimis nevyriausybinių organizacijų, medikais ir akademine bendruomene tvirtai palaiko kontrolės priemones. Per visą savo politinę karjerą nė karto nesusidūriau su visuomenės prieštaravimais dėl valdžios sprendimo mažinti alkoholio vartojimą.

Žinoma, mūsų šalyje vis dar stiprios su svaigalais susijusios ydingos tradicijos. Pavyzdžiui, šiemet, kai Latvija pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai, buvo kilęs skandalas dėl būtent tai progai pagamintų butelių labai kokybiško stipraus alkoholinio gėrimo, pavadinimu „Vodka“. Nustebino, kad daugelis neigiamai reagavo į pavadinimą, o ne į butelio turinį: „vodka“ laikoma ne latvišku, bet rusišku gėrimu, todėl tokie suvenyrai esą netinkami. Tai parodo, koks svarbus visuomenės pasirengimas permainoms. Politikai negali sau leisti žengti daugiau kaip poros žingsnių toliau už gyventojus. Sakyčiau, Latvijoje tikrai yra stipri politinė valia ir pasirengimas spręsti alkoholio vartojimo problemą tiek tarp politikų, tiek visuomenėje.

Nebeprekiauti alkoholiu degalinėse jau nusprendė Lietuva ir Estija. Netrukus tokį draudimą tikisi įvesti ir Latvijos vyriausybė.cdn.phys.org nuotrauka

– Kokios iškeltos naujausios iniciatyvos Latvijos parlamente dėl prekybos alkoholiu kontrolės?

– Lapkričio 2-ąją Latvijos parlamente per pirmą skaitymą priėmėme 2016 metų biudžetą. Jame numatyta didinti alkoholinių gėrimų akcizą. Viena iš šiuo metu plačiai aptariamų temų Latvijoje – svaigalų prekybos degalinėse draudimas. Dėl labai aktyvios alkoholio lobistų veiklos anksčiau nepavyko jo įteisinti, tad planuojame vėl imtis įgyvendinti šį sumanymą. Tikimės, jog siūlomos naujos ir jau įtvirtintos priemonės padės sumažinti ligų, kurias sukelia alkoholio vartojimas, ir jomis sergančių žmonių skaičių. Deja, Latvijos padėtis šioje srityje – viena prasčiausių pasaulyje.

– Ar Latvijoje domimasi galimybe prekybą alkoholiu riboti taip, kaip tai daroma Šiaurės valstybėse?

– Nuo tada, kai Latvijoje paskelbta nepriklausomybė, prekyba alkoholiu beveik nebuvo ribojama, todėl mažai tikėtina, kad šalyje greitai atsiras toks valstybinis monopolis kaip Šiaurės valstybėse. Užuot kūrusi jį, Latvija griebiasi ribojimų sistemos. Panašų į šiaurietišką modelį taikome atsižvelgdami į reklamą ir pardavimus, vis keliame alkoholinių gėrimų kainas. Mūsų regione ši tendencija išliks ir ateityje.

– Kokios yra pagrindinės kliūtys griežčiau kontroliuoti alkoholio pardavimą?

– Didžiausia kliūtis – aktyvus alkoholio gamintojų ir importuotojų lobizmas. Tradiciškai mūsų šalyje veikia daug įmonių, gaminančių stipriuosius alkoholinius gėrimus, putojantį vyną, taip pat įvairaus dydžio alaus daryklų. Susivienijusios jos rengia įvairias kampanijas, samdo lobistus ir gina savo interesus... Pažanga vyksta lėtai.

Latvija kartu su kitomis Baltijos šalimis dar turi daug nuveikti stiprindama alkoholio prekybos kontrolę. Ypač reikėtų mažinti jo prieinamumą vartotojams. Šia kryptimi ir judame. Juk iš karto, kai atkūrėme nepriklausomybę, svaigalų parduotuvės šalyje veikė visą parą, tačiau pamažu buvo įvesti laiko ribojimai. Dabar Latvijoje ir Lietuvoje alkoholinių gėrimų galima įsigyti nuo 8 iki 22 valandos, Estijoje – nuo 10 iki 22 valandos.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"