TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Baltijos šalys laikosi griežtos nuostatos dėl Graikijos

2015 07 07 12:20
Reuters/Scanpix nuotrauka

Mažiau turtingos Rytų Europos euro zonos narės, kurios pačios turėjo griebtis skausmingų reformų ir vykdyti griežto taupymo politiką, laikosi griežtos pozicijos Graikijos atžvilgiu po to, kai šios šalies rinkėjai atmetė tarptautinių skolintojų iškeltas finansinės pagalbos sąlygas.

Estija, Latvija, Lietuva ir Slovakija seniai tvirtina, jog nėra tokios pasiturinčios, kad galėtų mokėti už klaidas, kurias padarė turtingesnė Graikija, ir Atėnams derėjo įgyvendinti reformas bei taupymo priemones, kurios buvo numatytos pagal didžiulės, 240 mlrd. eurų vertės, finansinės pagalbos programos sąlygas.

„Girdžiu, jog kai kurie graikai kas mėnesį gauna daugiau nei tūkstantį eurų pensijas. Tai kelia pasipiktinimą. Aš atsisakau mokėti už jų skolas, kai jie lobsta, palyginti su mano atlyginimu“, - pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė Bratislavoje padavėja dirbanti Martina Lelovičova, kurios šalyje vidutinis mėnesis darbo užmokestis siekia 880 eurų.

„Tai geros naujienos euro zonai. Graikai turi iš jos pasitraukti, jai dėl to bus tiki geriau“, - sakė anonimu pageidavęs likti į ketvirtą dešimtį įkopęs slovakas verslininkas, AFP komentuodamas sekmadienį Graikijoje vykusio referendumo rezultatus.

Slovakijos finansų ministras Peteris Kažimiras pirmasis iš Eurogrupės finansų ministrų po Atėnų referendumo įspėjo, kad tokia balsavimo baigtis padidino vadinamojo Grexit (Graikijos pasitraukimo iš euro zonos) tikimybę.

„Paaiškėjus referendumo rezultatams galima laukti krizės scenarijaus - palaipsnio Graikijos pasitraukimo iš euro zonos“, - sakė jis žurnalistams.

Slovakijai, 5,4 mln. gyventojų turinčiai buvusiai komunistinei valstybei, kuri euro zonos nare tapo 2009-aisiais, nepaisant spartaus ekonominio augimo pastaraisiais metais sunkiai sekasi pažaboti didžiulį nedarbą.

Slovakijos kairiųjų premjeras Robertas Fico (Robertas Ficas) teigia, kad jo šalis „nenukentės dėl Graikijos ir jos sprendimo likti bendrosios valiutos sąjungoje ar iš jos pasitraukti“, nes Bratislava „nedavė grynųjų pinigų, tik mūsų garantijas“ pagal ankstesnes finansinės pagalbos Graikijai programas.

Sausį prie euro zonos prisijungusi naujausia jos narė Lietuva taip pat nėra skyrusi pinigų ankstesnėms finansinės pagalbos Graikijai programoms.

Lietuvos premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius pirmadienį AFP sakė, kad yra optimistas ir nemano, jog Graikija pasitrauks iš euro zonos. Jis sakė, jog skolintojai gali „įšaldyti“ dalį Atėnų skolos mainais į struktūrines viešojo sektoriaus ir mokesčių politikos reformas.

Tačiau ne visos skurdesnės euro zonos narės neturi ką prarasti: Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pažymėjo, kad „Graikijos kreditoriai nėra tik bankai“.

„Už Graikiją skurdesnės euro zonos valstybės gali netekti iki 4,2 proc. BVP“, - rašė jis.

Vyriausybės vadovas Taavi Roivas savo ruožtu pareiškė, kad dabar Graikijai liko tik du pasirinkimai – „blogas ir blogesnis“, ir reformos yra „neišvengiamos“.

„Tikimės, kad Graikijos vyriausybė supras situaciją ir artimiausiomis valandomis parodys ryžtą bei ims veikti“, - pridūrė estų premjeras.

Estija ir Latvija euro zonos narėmis tapo atitinkamai 2011 ir 2014 metais, o netrukus jų pėdomis pasekė ir kaimyninė Lietuva.

Visos trys Baltijos šalys ėmėsi drastiškų taupymo priemonių, kad atsigautų po gilios recesijos, kurią išprovokavo 2008-2009 metų pasaulinė finansų krizė. Tai atvėrė joms kelią į euro zoną ir garantavo stabilų ekonomikos augimą, kuris šiuo metu regione siekia apie 3 procentus.

Estija, kuri nuo 2011-ųjų yra mažiausia euro zonos narė, pritarė pirmajai finansinės pagalbos Graikijai programai, tačiau pasisakė prieš tolesnę finansinę paramą Atėnams ir tvirtina, kad visos euro zonos narės privalo laikytis griežtos finansų disciplinos.

Talinas didžiuojasi mažiausiu euro zonoje valstybės skolos ir BVP santykiu, kuris sudaro 10,6 procento.

„Estams iš tikrųjų nesuprantamas graikų požiūris. Esame įpratę taupyti ir gyventi ekonomiškai“, - sakė didžiausio šalies dienraščio „Postimees“ vyriausioji redaktorė Merit Kopli.

72 metų pensininkė Maie Mets sakė: „Kaip suprantu, graikų gyvenimo lygis yra aukštesnis nei pas mus čia, Estijoje. Tik yra įprasta, kad žmonės moka savo skolas“.

Latvija smarkiai nukentėjo nuo pasaulinės finansų krizės, kuriai siaučiant patyrė giliausią pasaulyje recesiją – jos ekonomika per dvejus metus susitraukė beveik 25 procentais.

Tačiau apie 2 mln. gyventojų turinti šalis sugebėjo atsitiesti, kai pagal 7,5 mlrd. eurų tarptautinės finansinės pagalbos programos sąlygas drastiškai apkarpė išlaidas, atlyginimus ir sumažino valstybės tarnautojų skaičių.

„Kai gyvenome tarptautinės paramos programos sąlygomis, ar kas nors puolė mūsų gelbėti?“ – klausė 61 metų rygietė Zenija Lacė, dirbanti biure.

„Man visiškai negaila graikų. Jiems seniai derėjo pradėti mokėti mokesčius. Jei jie nori pinigų iš Europos, jie privalo pradėti taupyti!“ – moteriai antrino 59 metų verslininkė iš Rygos Brigita Petersonė.

„Mes galėjome visa tai ištverti, o jie ne?“ – klausė ji.

Gali tekti atsisakyti euro

Graikijai gali tekti atsisakyti euro, jei šalies vyriausybė neprisiims įsipareigojimų ir vykdys „neatsakingą“ politiką, antradienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Be rimtų įsipareigojimų tikrai pagalba nebus teikiama. Graikijai reikės daryti sprendimą, ar trumpalaikiu ir vidutiniu laikotarpiu nepasirinkti kitos valiutos“, - radijo interviu sakė prezidentė.

Tai Lietuvos prezidentė pareiškė likus kelioms valandoms iki Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo, kuris sušauktas, kai graikai sekmadienį referendume atmetė tarptautinių skolintojų reikalavimus dėl reformų ir taupymo.

D.Grybauskaitė sakė, jog euro zonos šalys tikisi, kad į Briuselį Graikijos kairiųjų premjeras Alexis Tsipras atsiveš „labai rimtus įsipareigojimus, ką jie ruošiasi daryti toliau“.

„Puotavimo laikas kitų sąskaita Graikijoje baigėsi ir mokėti už neatsakingą naujos vyriausybės elgseną euro zonos šalys tikrai nepasirengę“, - LRT radijui teigė prezidentė.

Pasak D.Grybauskaitės, Graikijos kairiųjų vyriausybės paskelbtas referendumas šalį pastūmėjo „dar arčiau bedugnės“. Prezidentės teigimu, ekonominis poveikis kitoms euro zonos šalims, įskaitant Lietuvą, bus labai ribotas, tačiau politinės pasekmės gali būti reikšmingos.

„Vyksta ir rinkimai. Gali būti politinė situacija destabilizuota ir kitose šalyse“, - sakė prezidentė. Konkrečių šalių ar partijų D.Grybauskaitė neminėjo, bet graikų referendumo rezultatus jau pasveikino Ispanijos kraštutinė kairioji „Podemos“ partija ir Prancūzijos kraštutinis dešinysis Nacionalinis frontas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"