TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Baltijos šalys ruošia atsaką Maskvos propagandai

2014 06 12 16:40
TopFoto/Scanpix nuotrauka

Rusijos televizijos žinių laida atakuoja Kijevą, teigdama, kad iš demokratijos Ukrainoje beliko dešiniųjų nacionalistų kumštynės parlamente.

Aleksandras Danilovas šią laidą žiūri ne prezidento Vladimiro Putino vadovaujamoje Rusijoje. Jis gyvena Estijoje – Europos Sąjungos (ES) šalyje, kuri vis labiau baiminasi, kad Maskvos, neseniai atplėšusios dalį Ukrainos teritorijos, dėmesys gali nukrypti į kaimynines Baltijos šalis.

A.Danilovas gali žiūrėti bet kurį iš mažiausiai 12 Rusijos televizijos kanalų, transliuojamų kabeliniais tinklais, ir dar daugiau galėtų matyti, jeigu įstengtų įsirengti palydovinės televizijos lėkštę. Kaip ir daugelis kitų rusakalbių, gyvenančių Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, šis 55 metų pensininkas nemoka valstybinės kalbos ir mieliau žiūri iš Maskvos transliuojamas žinių laidas ir programas rusų kalba, retransliuojamas Baltijos šalių bendrovių.

Šios trys šalys su nerimu stebėjo, kaip Rusija aneksavo Krymą ir sutelkė savo kariuomenę prie Ukrainos rytinių sienų, žadėdama ginti visus užsienyje gyvenančius rusakalbius.

Dabar Baltijos šalys ruošiasi pažaboti Maskvos įtaką eteryje, suvokdamos būtinybę atriboti nuo prokremliškos agitacijos milijonus rusakalbių, likusių gyventi šiame regione, kai Estija, Latvija ir Lietuva tapo nepriklausomos subyrėjus Sovietų Sąjungai.

Latvija ir Lietuva laikinai uždraudė retransliuoti kai kuriuos Kremliaus politiką palaikančius kanalus, tarp jų Maskvoje įsikūrusius „RTR Rossija“ ir „RTR Planeta“. Jos taip pat planuoja kartu su Estija įkurti bendrą kanalą, kuris transliuotų rusų kalba ir taptų atsvaras Rusijos propagandai. Tikimasi, kad tokį projektą finansiškai parems Europos Sąjunga.

Estijos švietimo ministras Jevgenijus Osinovskis, pats turintis rusiškų šaknų, sakė, kad šis projektas yra „nacionalinės svarbos reikalas“ šalyje, kurioje rusakalbiai sudaro apie 28 proc. tarp 1,3 mln. gyventojų.

„Tai didelio masto informacinis karas. Faktai pateikiami taip, kaip nori Rusijos administracija, – J.Osinovskis sakė interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“. – Šiaip ar taip, kaip kurti ryšius su savo žmonėmis savo šalyse – tai griežtai nacionalinis klausimas.“

Latvijos nacionalinės televizijos vadovas Ivaras Beltė, įvardijamas šio plano sumanytoju, sakė, kad bendras Baltijos šalių kanalas būtų priimtinesnis negu trys atskiri, nes padėtų sutaupyti lėšų. Pasak jo, tokia televizija galėtų pradėti transliacijas ateinančiais metais arba 2016-aisiais, tačiau kol kas neaišku, ar prie jos kūrimo prisidėtų ES.

Nors oficialiąją Kremliaus poziciją įtariai vertinantys rusai alternatyvių nuomonių gali rasti internete, televizija lieka galinga visuomenės nuomonės formavimo priemone Rusijoje, kurioje tik mažiau nei pusė suaugusių gyventojų kasdien naudojasi internetu. Panaši padėtis ir tarp rusakalbių Baltijos šalyse, kuriems televizija tebėra pagrindinis naujienų šaltinis.

Kijevo naujoji valdžia užblokavo Rusijos televizijos transliacijas, laikydamas jas Kremliaus propagandos prieš Ukrainą įrankiu.

Tuo tarpu A.Danilovas toliau žiūri žinias per RTR Rossija“ arba „Pervyj baltijskij kanal“ (PBK) – Baltijos šalyse transliuojamą populiarų komercinį kanalą, rodantį Rusijos valstybinių transliuotojų žinių laidas. Vyra retai įsijungia vienintelę Estijos televizijos kasdien rodomą žinių laidą rusų kalba.

„Rusijos televizija pasitikiu labiau negu istorijomis, ateinančiomis iš Vakarų, – sakė A.Danilovas, turėdamas omenyje žiniasklaidos pranešimus apie įvykius Ukrainoje. – Kas yra propaganda? Manau, jos esama visur. Tačiau abejoju dėl to, kaip Vakarų šalių žiniasklaida rodo padėtį Ukrainoje.“

PBK būstinė įsikūrusi Latvijoje, kurioje rusakalbiai sudaro trečdalį tarp 2,2 mln. šalies gyventojų. Šis kanalas Baltijos šalyse turi apie 4 mln. žiūrovų. Apie šį transliuotoją ir jo valdytojus mažai žinoma, bet vietos apžvalgininkai sako, kad jo laidos yra aiškiai promaskvietiškos. Tarp rusakalbių taip pat populiarus Kremliui ištikimas Rusijos valstybinis kanalas NTV.

Lietuva, kurioje rusakalbiai sudaro tik 6 proc. gyventojų, pernai apkaltino PBK „įžeidžiamu ir neteisingu“ 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje interpretavimu. Latvijos vyriausybė nurodė atidžiai stebinti šio kanalo žinių laidų turinį. Balandį PBK buvo žiūrimiausia televizija Latvijoje, pranešė vietos viešosios nuomonės tyrimo agentūra „TNS Latvia“.

Gana uždarai savo bendruomenėse gyvenantys Baltijos šalių rusakalbiai iki šiol mažai reikšdavosi ir nelaikomi keliančiais grėsmę savo valstybių saugumai. Tačiau Maskva neretai tvirtina, kad jie patiria diskriminaciją, todėl jiems reikalinga Rusijos „apsauga“, tad tokie pareiškimai kelia susirūpinimą dėl galinčio šiame regione pasikartoti Ukrainos krizės scenarijaus.

I.Belte sutinka, kad rusakalbiai jo šalyje per ilgai buvo ignoruojami ir be reikalo buvo verčiami laikyti griežtus latvių kalbos egzaminus, kad įgytų teisę į Latvijos pilietybę.

Daugelis rusakalbių, likusių gyventi nepriklausomybę atkūrusiose Baltijos šalyse – daugiausiai rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai – pasistengė įgyti vietos pilietybę. Tačiau apie 380 tūkst. gyventojų šiame regione lieka „nepiliečiais“. Dauguma jų – etniniai rusai, kuriems Rusija noriai dalija savo pasus, tik nežinia, kiek jų pasinaudoję tokia galimybe.

„Mūsų integracijos politika buvo pagrįsta vien tik latvių kalba, o tai, mano nuomone, buvo klaida, – pažymėjo I.Belte. – Ta visuomenės dalis prarado savąją komunikacijos platformą; jie jos neturi, o mes jos nesuteikiame.“

Neseniai viešėjusi Estijoje aukščiausio rango JAV diplomatė Europoje Victoria Nulandišsakė susirūpinimą dėl „itin agresyvios Rusijos vyriausybės finansuojamos propagandos“, ragindama Vašingtoną ir jo sąjungininkus rasti naujų, inovatyvių būtų pasiekti gausias rusakalbių bendruomenes visame pasaulyje.

„Labai aišku, kad rusakalbių bendruomenei Europoje – tiesą sakant, taip pat Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje – reikia objektyvių, tiesa pagrįstų naujienų, – pabrėžė ji. – Turime daryti daugiau, kad palaikytume tuos nepriklausomus veikėjus, kurie stengiasi gauti tikslių žinių.“

I.Belte sveikino šią iniciatyvą. „Kaip tik čia verta pradėti, – sakė jis. – Rusakalbių žiūrovų procentinė dalis mūsų šalyse yra didžiausia visoje Europoje. Taigi, jeigu tai pavyktų čia, kodėl neturėtų pavykti Europoje?“

Vienas iš Estijos nacionalinio transliuotojo ERR vadovų Ainaras Ruussaaras nusiteikęs skeptiškiau – pasak jo, naujam kanalui būtų sunku varžytis dėl žiūrovų, stebinčių laidas geriausiu eterio laiku. Apklausos rodo, kad rusakalbiai linkę žiūrėti vieną kanalą, tokį kaip populiarusis PBK.

„Nematau jokios ateities kuriamam kontrpropagandos prieš Kremlių kanalui. Tai niekada neveiks, – sako A.Ruussaaras. – Kanalas turi visiškai nepriklausomai rinktis savo žurnalistikos stilių ir rodomas laidas.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"