TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Baltijos "tigrų" išbandymas

2011 06 23 0:00
Nors 2011 metų Europos kultūros sostine paskelbtam Talinui sekasi daug geriau nei Vilniui, Estija dar turi daug nuveikti, kad pasiektų Vakarų šalių lygį.
LŽ archyvo nuotrauka

Siekdamos permainų, Baltijos šalys patyrė ir sėkmių, ir nuosmukių. Įsivedusi eurą Estija tebėra skurdi Europos Sąjungos (ES) valstybė, o Latvijai ir Lietuvai reikia dar daugiau stengtis, kad atsigautų nuo krizės. Taip dienraštyje "Neue Zuercher Zeitung" teigė švedų ekonomistė Ingrid Meissi Arebo.

Estija, Latvija ir Lietuva turi susitaikyti su tuo, kad dėl savo geografinio artumo laikomos atsakingomis viena už kitą - tiek gerais, tiek blogais laikais. Prieš 20 metų sugriuvus Sovietų Sąjungai jos atgavo seniai trokštamą politinę nepriklausomybę ir visiškai iš naujo pradėjo kurti savo ūkį. Kiekviena Baltijos valstybė pasirinko kiek kitokį kelią, bet visos integraciją į ES laikė kelrode žvaigžde. Drąsus rinkos liberalizavimas netrukus atnešė sėkmę, o įstojimas į ES 2004 metais dar pridėjo ir jėgų, tad Estija, Latvija ir Lietuva dėl dviženklio augimo rodiklio virto Europos "tigrais", o jų vienoda pajamų mokesčio sistema su palyginti mažais apmokestinimo tarifais buvo rodoma pavyzdžiu.

Gniuždanti krizė

Tačiau "vargšių" naujųjų ES narių lenktynės mėginant pasivyti senąją Europą tik sutrikdė pusiausvyrą, paskatino infliaciją, sukėlė dviženklį deficitą, nesustabdomą kreditų ir nekilnojamojo turto kainų augimą. Dėl plėtros euforijos Latvijoje ir Lietuvoje sumažėjo biudžeto drausmė, todėl finansų krizė jų nepasigailėjo. Bendrajam vidaus produktui (BVP) smukus nuo 17 proc. Estijoje ir Lietuvoje iki 25 proc. Latvijoje, buvo sunaikinta didžioji spartaus augimo metų laimėjimų dalis. Tačiau atsižvelgiant į šių metų prognozuojamus rodiklius lyg ir nėra pagrindo toliau priekaištauti visoms trims sesėms.

Nelauktai didelis eksporto augimas padėjo pasišiaušusiems "tigrams" ištverti blogiausius laikus. Konjunktūra atsigauna, bet Lietuvos ir Latvijos svajonėms apie eurą nelemta išsipildyti mažiausiai iki 2014 metų. Tuo tarpu Estijai už ilgametes pastangas, kaip pavyzdingam mokiniui, buvo atlyginta - sausį ji pakeitė kroną euru. Estija, sumažinusi išlaidas daugiau nei 15 proc., o 2009 metais biudžeto deficitą iki 1,8 proc. BVP, pernai vienintelė ES turėjo nedidelį jo perteklių. Latvija ir Lietuva privalo taupyti toliau, kol biudžeto deficitas sumažės iki 3 procentų. Joms sunkumų gali pridaryti vėl didėjanti infliacija.

Sėkminga vidinė devalvacija

Eksportu pagrįstą regiono ekonominį pakilimą pavyko pasiekti ir dėl sėkmingos "vidinės devalvacijos". Anksčiau šią priemonę žinomi ekonomistai, tokie kaip Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas, vadino nepriimtina. Tačiau tai pasiteisino, pirmiausia Latvijoje, tad makroekonomikos vadovėliai ateityje jai galėtų skirti atskirą skyrių.

Vis dar skurdžiausia ir pažeidžiamiausia Baltijos valstybė Latvija, turėjusi priimti 7,5 mlrd. eurų pagalbą ir susidūrusi su didžiausiu valiutos devalvavimo pavojumi, įnirtingai kratėsi iš išorės siūlomų vaistų. Centrinis bankas ir vyriausybė teigė, kad tai - tikri nuodai. Atsisakius fiksuoto lato ir euro kurso būtų paspartėjusi infliacija, pakilusios importo kainos, sužlugdytas kapitalas ir pražudyti paskolas eurais paėmę namų ūkiai.

Algų mažinimas

Siekiant atkurti konkurencingumą, sumažėjusį dėl perdėto uždarbio didinimo ir svarbiausių prekybos partnerių valiutų nuvertėjimo, Baltijos šalys ėmėsi mažinti atlyginimus ir socialines išmokas, kartu mažindamos viešąsias išlaidas ir didindamos mokesčius.

Šiuo metu atlyginimai Latvijoje 20 proc. mažesni nei 2008 metais. Taip buvo galima šiek tiek pakoreguoti smarkiai nuo tūkstantmečio pradžios išaugusią darbo kainą, nors ji, kaip ir Estijoje, dar vis didesnė nei 2000-aisiais. Kadangi atlyginimų mažinimo efektas netrukus nuslūgs, Baltijos valstybių pramonė privalo didinti našumą, kad taptų konkurencinga.

"Vidinė devalvacija" privertė imtis ir pavėluotų struktūrinių reformų, nors laikas tam buvo netinkamas. Prieš krizei apimant visą ES, Latvijoje valstybės aparatas buvo mažesnis nei Belgijoje ir Kipre, kur valdininkais buvo tapusi dar didesnė tautos dalis. Apie uždaromas mokyklas ir ligonines plačiai rašyta spaudoje, bet tai buvo neišvengiama, nes per 20 metų per pusę sumažėjo moksleivių ir pernelyg išsipūtė sveikatos apsaugos sistema. "Reformos prasideda ten, kur baigiasi pinigai", - apibendrino krizės patirtį Latvijos vyriausybės vadovas Valdis Dombrovskis.

Biurokratija ir korupcija

Lietuvoje, kur mokytojų ir lovų ligoninėse gerokai daugiau už ES vidurkį, o valstybės aparatas - didžiulis ir neveiksmingas, entuziazmo buvo mažiau. Po kilnių ketinimų imtis reformų nebuvo pasitelktos radikalios priemonės, o mieliau taupoma laikantis "saliamio taktikos". Tad biurokratizmas ir didžiai garbinama korupcija apsunkina gyvenimą privačiajam sektoriui, kuris Lietuvoje sukuria keturis penktadalius BVP ir pelnosi iš palankaus verslo apmokestinimo. "Heritage Foundation" duomenimis, Lietuvoje prekybą reguliuoja apie 50 valstybinių institucijų, todėl galimybių korupcijai daug. 2009-aisiais Lietuvos Vyriausybė paskelbė 2011 metais sumažinsianti institucijų administracines išlaidas 30 procentų. Šis pažadas iki šiol neįgyvendintas.

Apklausų duomenimis, dar didesnė korupcija (subjektyviai suvokiama) Latvijoje, kur palyginti lėtai priimami kovos su pinigų plovimu (už kurio šalia mokesčių vengimo galima numanyti esant ir Rusijos mafiją) įstatymai.

Nedarbo našta

Visose trijose valstybėse milžiniška problema - nedarbas, per krizę pasiekęs dviženklį skaičių. Lietuvoje bedarbių dalis sudaro 17 proc., tiek pat kaip prieš dešimt metų po rublio krizės, o darbo neturinčių 15-24 metų jaunuolių yra dvigubai daugiau. Kad struktūrinis nedarbas neįsitvirtintų, reikia struktūrinių pokyčių - nuo paslaugų sektoriaus, sukuriančio nedidelę, iki pramonės sektoriaus, sukuriančio didelę pridėtinę vertę.

Praėjusiais metais "rafinuoti naftos produktai" sudarė beveik ketvirtį eksporto. Brangstant naftai, jų dalis išaugo beveik 50 procentų. Paslaugų eksporto srityje dominavo nedidelę vertę kuriantys sektoriai - finansų, komunikacijos, informacinių technologijų. Statybos ir konsultavimo sritims teko tik 10 proc. eksporto, tuo tarpu svarbioje tranzitinėje šalyje transporto šaka sudaro du trečdalius viso eksporto.

Nors ir didelis nedarbas, daug kur trūksta darbo jėgos. Priežastis - nuosmukio sukelta nauja emigracijos iš Baltijos valstybių banga. Lietuvoje vadinamosios suderinamumo problemos kyla dar dėl dviejų priežasčių - viena vertus, per didelės bedarbių pašalpos ir socialinės išmokos, kita vertus - itin paplitęs nelegalus darbas, dėl to kyla per dideli ir neįvykdomi reikalavimai dėl atlyginimų legaliose darbo vietose.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, šešėlinė ekonomika siekia 28 proc. BVP ir klesti kaip niekada anksčiau. Dideli ne tik neformalaus sektoriaus mastai, bet ir jame dalyvaujančių įmonių skaičius: manoma, kad maždaug dvi iš penkių įmonių susijusios su nelegalia veikla. Jos moka visą atlyginimą ar jo dalį vokeliuose, nuslepia pajamas nuo biudžeto padėdamos nelegaliam darbui. Svarbiausia šio reiškinio priežastis - per kelerius metus iki maždaug 37 proc. BVP padidėjusi mokesčių našta.

Reikia daugiau investicijų

Kad regionas galėtų grįžti prie nuolatinio augimo, be vėl pradėjusios didėti vidaus paklausos, būtina greitai padidinti neproporcingai sumažėjusį investavimą. "DnB Nord" banko duomenimis, Lietuva į produktyvųjį kapitalą investavo mažiausiai iš visų ES narių.

Iš tikrųjų valstybė, viena geriausiai Europoje panaudojanti Bendrijos subsidijas, pirmiausia plaukiančias į infrastruktūrą ir energetiką (nors šios sritys vienos silpniausių, palyginti su kitomis ES narėmis), per mažai investuoja į mokslą ir plėtrą. Tai turėtų pasikeisti šiais metais, ir dėl to padidėti Lietuvos augimo potencialas.

Palyginti vangios darbo rinkos reforma padidintų lankstumą ir našumą. Lietuvoje didžiausios šalutinės uždarbio išlaidos regione ir didžiausia darbo valandų ribojimo našta. "Heritage Foundation" teigia, kad darbo rinkos reguliavimas stabdo inovacijas bei našumą ir Latvijoje, nes apsunkina atleidimą iš darbo ir gerokai reguliuoja darbo laiką.

Svajonės apie pažangą

Anksčiau Estijai pavyko drąsia šoko terapija buvusią planinę ekonomiką paversti viena dinamiškiausių ir liberaliausių nacionalinių ekonomikų Europoje. Sparčios plėtros metais Estijai pavyko išsiveržti į priekį Baltijos šalių lenktynėse ne tik dėl pavyzdinės pertvarkos ir biudžeto drausmės, bet ir dėl to, kad finansų sektorių tvirtai savo rankose laikė užsieniečiai. Per finansų krizę Švedijos pagrindiniai koncernai nesiruošė trauktis iš regiono, kuriame turėjo didelių įsipareigojimų. Net nuosmukiui pasiekus apogėjų jie atsižvelgė į kreditų nuostolius ir aprūpino Estiją kapitalu bei užtikrino likvidumą.

Nepaisant sparčios pertvarkos, Estijai reikės daug laiko dar iki finansų krizės vyriausybės vadovo Andruso Ansipo iškeltam tikslui - tapti viena iš penkių turtingiausių ES šalių - pasiekti. 1998-2007 metais Estijos BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui (perkamosios galios paritetais), padidėjo nuo 42 iki 69 proc. ES vidurkio, bet 2009 metais vėl sumažėjo iki 62 procentų. Skirtumas su euro zonos vidurkiu padidėjo net iki 46 nuošimčių. Lenktynės, stengiantis pasivyti kitas valstybes, nebuvo lengvos, nes panašios šalys - Lenkija, Čekija ir Slovakija - nenukentėjo nuo krizės arba nukentėjo mažiau, todėl išlaikė konvergencijos pažangą.

Naujausiame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pranešime teigiama, kad Estijai reikės daug pastangų atkurti iki krizės pasiektą augimo potencialą vėl nesuardant pusiausvyros. Būsimasis augimas turi orientuotis į eksporto rinkas - ir ne tik į gretimas Baltijos šalis, Švediją ir Suomiją, bet ir į visą ES. Be to, didelę Estijos eksporto dalį sudaro nedidelę vertę sukuriantys pusfabrikačiai. Užsienio investuotojams iki šiol Estija buvo patraukli dėl išlaidų pranašumų, o ne mokslo ar inovacijų laimėjimų.

Mokslo trūkumai

Kad patektų į Europos aukščiausiąją lygą ir gautų daugiau naudos iš globalizacijos, Estijai reikia labiau specializuotos ir našesnės prekių ir paslaugų eksporto struktūros. Nors mokslo tyrimų intensyvumas, skiriant mokslui ir plėtrai 1,5 proc. BVP, ir didesnis nei Lietuvoje bei Latvijoje, tai gerokai mažiau už ES vidurkį.

Iki 2014 metų Estija siekia padidinti išlaidas dvigubai. Iki to laiko daugiau nei pusę mokslui ir plėtrai skiriamų išlaidų turėtų sudaryti privačių šaltinių lėšos. EBPO teigimu, Estijos mokslo ir plėtros sektorius turi struktūrinių trūkumų, kuriuos reikia šalinti keliant mokslo tyrimų vertę, nes infrastruktūra daug kur beviltiškai pasenusi, o Estijos mokslininkai ES laikomi mažiausiai mokamais ir produktyviais.

 

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"