TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Bandys gelbėti Žemę

2012 06 15 5:35

Brazilijoje prasidedančios Jungtinių Tautų (JT) tvaraus vystymosi konferencijos išvakarėse mokslininkai paskelbė, kad Žemę gali ištikti staigi katastrofa, kurią sukels ekosistemos žlugimas. Ir ji įvyks staiga, o ne palaipsniui, kaip manyta anksčiau, todėl nedelsiant efektyvių priemonių privalo imtis ir politikai.

Mokslininkų grupė, sudaryta iš 22 autoritetą pelniusių biologų, ekologų ir paleontologų iš JAV, Kanados, Pietų Amerikos ir Europos, atliko tyrimą, kurio rezultatus paskelbė žurnale "Nature". Šie ekspertai padarė išvadą, kad mūsų planeta dėl katastrofiško atšilimo, didėjančio gyventojų skaičiaus ir vis prastėjančios gyvenamosios aplinkos labai sparčiai rieda į pražūtį.

Mokslininkai apskaičiavo, kad jau 2045 metais Žemėje gyvens 9 mlrd. žmonių, o klimatas bus vidutiniškai 2 laipsniais šiltesnis nei dabar. Jau dabar žmonės vienaip ar kitaip naudojasi 45 proc. Žemės paviršiaus, o 2025 metais naudosis puse. "Todėl mūsų laukia patys nemaloniausi netikėtumai, - įspėja Kalifornijos universiteto profesorius biologas ir vienas atlikto tyrimo iniciatorių Anthony Bernosky. - Negalime elgtis kaip iki šiol ir žiūrėti, kas atsitiks. Žmonija išliks, bet mūsų vaikai ir anūkai jau pajus prastėjančią gyvenimo kokybę." 

Šiuo metu Žemėje vykstančių pakitimų nebegalima atkurti, tad pasekmės gali būti katastrofiškos, nes bus neįmanoma išmaitinti visos žmonijos. "Duomenys rodo, kad mažėja biologinė įvairovė ir prastėja aplinkos kokybė. Tai atsilieps žuvininkystei, žemės ūkiui, miškams ir švariam vandeniui. Jau po kelių dešimtmečių bus visai kitas pasaulis", - tikina ekspertas.

Tačiau mokslininkai mano, kad dar yra laiko kai ką pakeisti. Pavyzdžiui, pirmiausia reikia baigti švaistyti gamtos išteklius ir nesiekti ekonominio augimo bet kokia kaina. Jei ekonomikos krizė po metų ar keleto pasibaigs, stichinių nelaimių nesumažės, jos reikšis nemažėjančia jėga ir atneš didesnių nei įprasta nuostolių. Jų skaičius stabiliai didėja ir nuo 2005 iki 2011 metų išaugo trigubai.

Stichijų padaryta žala - ne atsitiktinumas, ir ji nėra atkuriama. Žala akumuliuojasi ir sėja naujus destruktyvius procesus. Todėl gausėja žemės drebėjimų, potvynių ir uraganų, tornadai kyla ten, kur anksčiau jų niekada nebuvo. Mokslininkai vieni negali sustabdyti vykstančių permainų. To turi imtis politikai, nes gamtos kataklizmai gali vesti politinio nestabilumo link. Taip teigia ir JAV gynybos ministerija.

Brazilijoje prasidėjusio forumo išvakarėse JT ekspertai taip pat kalba, kad pasaulis jau nesusidoroja su jam iškeltu uždaviniu išsaugoti gyvenamąją aplinką, tam skiriama vis mažiau dėmesio, nesistengiama išsaugoti net koralų rifų. Tačiau mokslininkai pasidžiaugė, kad žmonijai tapo labiau prieinamas geriamasis vanduo ir atsikuria ozono sluoksnis.

Visoms iškilusioms problemoms ir skiriama Rio de Žaneire prasidedanti viršūnių konferencija "Rio+20". Ją atidarydama Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff paragino visas pasaulio valstybes įsipareigoti sudaryti susitarimą, kuris padėtų spręsti didžiausias aplinkosaugos ir socialines problemas. Ši JT konferencija surengta praėjus 20 metų po pirmosios Rio de Žaneire vykusios Aplinkos ir plėtros konferencijos, per kurią aplinkos apsauga buvo paskelbta tarptautiniu prioritetu. Brazilijos susitikimas yra didžiausias iš iki šiol surengtų - jame dalyvauja 50 tūkst. delegatų.

Apie 115 lyderių atvyks į viršūnių susitikimą birželio 20-22 dienomis, nes šiuo metu vyksta įžanginės verslo, aplinkos apsaugos ir nevyriausybinių organizacijų konferencijos. Kai kurie ekspertai mano, kad ši įtempta kontaktų ir sutarčių sudarinėjimo sesija gali būti vaisingesnė nei pats JT inicijuotas procesas, ypač prisiminus nesėkmes per 2009 metais Kopenhagoje vykusią konferenciją dėl klimato pokyčių.

Tikimasi, kad ir lyderiai sugebės pasirašyti sutartį, kuri rengiama jau tris mėnesius ir dėl kurios dviejų trečdalių pasiūlymų vis dar ginčijamasi. Intensyvios derybos greičiausiai vyks iki pat lyderių susitikimo, kuriame dalyvaus ir naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as bei Kinijos premjeras Wen Jiabao. Tačiau į Rio de Žaneirą neatvažiuos prezidentas Barackas Obama, kuris pirmenybę teikia artėjantiems JAV prezidento rinkimams, ir kanclerė Angela Merkel, nors anksčiau Vokietija ypač aktyviai reiškėsi aplinkosaugos srityje.

"Nature", AFP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"