TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Banguojantis lojalumas

2011 08 29 0:00
Apklausos rodo, jog dauguma slovakų nenori gelbėti už juos daug geriau gyvenančių bankrutuojančių valstybių.
AFP/Scanpix nuotrauka

Slovakams euras iš pradžių buvo kaip religija, bet dabar jie nesupranta, kodėl turi dengti graikų skolas.

Euro zonos krizė ir būtinybė gelbėti Graikiją kelia apmaudą kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, tarp jų ir Slovakijoje, kuri su dideliu entuziazmu įstojo į ES ir įsivedė eurą.

"Volkswagen" yra didžiausia Slovakijos eksporto kompanija, jai euras labai reikalingas. Jis pašalina valiutų svyravimus ir leidžia kurti ilgalaikius planus.

Euras naudingas ne tik pramonei, juo didžiuojasi ir žmonės. "Dabar galiu keliauti po visą Europą. Nereikia kaskart keisti pinigų. Tai - laisvė", - sako "Volkswagen" gamykloje dirbantis Vladimiras Machalikas.

Aplenkė kaimynes

Slovakija buvo neturtinga, o jos silpna ekonomika net Rytų bloke buvo laikoma antrarūše. Tačiau 2009-aisiais Slovakija buvo pakviesta įsilieti į euro zoną - pirmiau už savo turtingesnę varžovę Čekiją. Šiuo požiūriu Slovakija aplenkė net didesnes kaimynes Vengriją ir Lenkiją. "Jautėme pasididžiavimą. Galiausiai turėjome gerus pinigus", - teigia pensininkė Maria, gyvenanti Bratislavos centre. Tačiau dabar ji nebėra patenkinta naryste euro zonoje.

Visos euro zonos narės turės prisidėti prie Europos finansų stabilumo fondo, sukurto bankrutuojančioms narėms gelbėti - tokioms kaip Graikija, Portugalija, galimai Ispanija, Italija. Tačiau Slovakija yra antra skurdžiausia valstybė euro zonoje. Maria nesupranta, kodėl ji ir kiti slovakai turi duoti pinigų žmonėms, kurie gyvena daug turtingiau nei ji galėtų svajoti. Maria gerai žino, kaip sunku buvo slovakams nuo 1989 metų - žlugo ištisos pramonės šakos, nes kapitalizmui jų nereikėjo, buvo didelis nedarbas, išsilavinę žmonės negalėjo gauti darbo. "Ir po viso šito mums sakoma, kad turime duoti pinigų Graikijai, nes jų bloga padėtis. Mūsų padėtis taip pat nėra gera", - mano Maria.

Šitaip mano ne ji viena.

Įstojai į klubą - mokėk

Apklausos rodo, jog dauguma slovakų nenori, kad jų šalis mokėtų į gelbėjimo fondą. Toks požiūris sutinkamas ir parlamente. "Mes taip pat vykdome griežto taupymo programą: mažiname atlyginimus, didiname kai kuriuos mokesčius... Ir dar turime skolinti pinigų tokioms periferinėms ekonomikoms kaip Graikija? Dauguma žmonių niekuomet su tuo nesutiks", - įsitikinęs Jozefas Kolloras, Laisvės ir solidarumo partijos atstovas. Jam nepatinka ir naujausias Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy susitarimas, pagal kurį euro zonos šalys turės labiau koordinuoti savo biudžetus ir apskritai fiskalinę politiką. "Tai žingsnis Jungtinių Europos Valstijų link", - įspėja jis.

Slovakijos vyriausybė laikosi kitos nuomonės. Ir didžiausia valdančiosios koalicijos partija, ir pagrindinė opozicinė partija pažadėjo įmokų į gelbėjimo fondą. "Kito pasirinkimo nėra, - sako Slovakijos užsienio reikalų ministras Mikulas Dzurinda. - Mes įstojome į klubą, taigi dabar kalbame apie mūsų bendrų pinigų apsaugojimą, apie klubo ateitį."

Žmonės praregėjo

Tačiau ir M.Dzurinda pyksta ant Graikijos ir kitų šalių, leidusių, kad jų deficitai išsipūstų iki nekontroliuojamo lygio. Ministras kaltina Europos pareigūnus, kad jie leido taip nutikti ir nenubaudė Graikijos už euro zonos taisyklių laužymą. Kita vertus, jis sutinka, kad dabar ne laikas statyti tokias valstybes prie sienos: "Norime būti lojalūs klubo, į kurį įstojome, nariams."

Nepaisant viso šio murmesio, slovakai nesigaili įstoję į ES ir įsivedę eurą. Didžiuojasi ir yra patenkinti, kad turi tokius pačius banknotus bei monetas kaip ir Vokietija.

Visa tai atrodo šiek tiek prieštaringa, tačiau neturėtų stebinti. Pasak Jurajo Karpiso iš Bratislavos ekonomikos ir socialinių studijų instituto, slovakų požiūris į eurą niekuomet nebuvo tik racionalus. "Mes išgyvenome savą valiutos krizę 1998-aisiais. Todėl euras žmonėms buvo kaip išsigelbėjimas, kaip religija. Tie, kurie buvo prieš eurą, buvo vertinami kaip išdavikai", - prisimena jis.

Tai - praeities kvailystė. Dabar žmonės pamatė visas euro problemas, pamatė, kad Europos politikai nėra šventieji. Euro religija gerokai suaižėjo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"