TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Bankai rengiasi Latvijos žlugimui

2009 10 29 0:00
Latvijos latui gresia devalvavimas.
LŽ archyvo nuotrauka

Regis, Baltijos valstybėms teks patirti dar vieną sukrėtimą. Į žiniasklaidą nutekėjo informacija, kad Švedija rengiasi ekonominei bei politinei Latvijos katastrofai.

Praėjusį mėnesį didžiausiai valdančiosios Latvijos koalicijos narei Liaudies partijai nubalsavus prieš griežtas ekonomines priemones, Latvija neįvykdė "drakoniško" išlaidų karpymo plano, kuris turėjo užtikrinti, kad šalis gaus 7,5 mlrd. eurų injekciją iš Europos Sąjungos (ES), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Švedijos. Latvija nesugebėjo 20 proc. apkarpyti pensijų ir 15 proc. viešojo sektoriaus darbuotojų algų. Iškilus naujai grėsmei Latvijos ūkiui, jos vyriausybė vis labiau spaudžiama devalvuoti latą. Teigiama, kad tai vienintelė viltis išvengti visiško šalies žlugimo.

Škotijos "Royal Bank" analitikas Timothy Ashas sako, jog latviai tik atidėlioja tai, kas neišvengiama. "TVF pagalba nepadėjo. Latvijos ekonomika patyrė milžinišką nuosmukį. Latvijos ūkis pateko į spąstus ir nėra jokios kitos išeities, išskyrus devalvaciją", - aiškino ekspertas.

Tačiau daugumai latvių, kurie yra paėmę paskolas eurais, lato devalvavimas būtų labai skaudus, be to, tai sukeltų pavojų Švedijos bankams, kurie ypač daug skolino šiame regione. Kai kas devalvavimą lygina su Pandoros skrynia, kurią atidarius kilusi panika destabilizuotų ir kitas ne itin tvirtai besilaikančias Rytų Europos valstybes.

Ekonomistai kalba, kad Latvijos nugrimzdimas į ekonominį chaosą yra finansinio neišprusimo, neatsakingo skolinimosi ir nesugebėjimo pastebėti ekonomikos perkaitimo ženklų padarinys. 2005-2007 metais Latvijos ūkis augo greičiausiai Europoje, o privatus sektorius skolinosi be jokių suvaržymų. Per ekonomikos bumą Latvijos valdžia išaugino milžinišką valstybės tarnautojų armiją ir mokėjo jiems daugiau, nei gaudavo privataus sektoriaus darbuotojai. Godumas užvaldė ne tik latvius. Švedijos bankai matė Baltijos šalyse dar neprisotintą rinką ir regėdami, kaip auga pelnas, skolino nekeldami didesnių reikalavimų. Užgriuvus pasaulinei ūkio krizei, kuri išdžiovino kreditų upes, Latvijos skolos pasiekė 137 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), daugiau nei kur kitur Europoje.

Kai latvė Zinta Vitinja sumanė įsteigti savo pieninę netoli Rygos, Latvijos agrokultūros bankas atmetė jos prašymą, nes užstatas buvo per mažas. "Swedbank" jai pavyko įtikinti daug lengviau. Atėjus krizei, ūkininkė nebeišgalėjo grąžinti paskolos. Jos karvės buvo papjautos, o šeima prarado namą. Šiuo metu daugybė latvių gyvena bijodami, kad ir juos ištiks panašus likimas. Per 200 tūkst. namų ūkių (tai sudaro didelę šalies, turinčios 2,4 mln. gyventojų, dalį) įkeisti bankams, ir 90 proc. jų yra paėmę paskolas eurais iš Švedijos bankų. Kadangi Latvijos latas yra smarkiai pervertintas, jo devalvavimas įstumtų į skurdą daugelį šalies gyventojų ir smarkiai pakenktų Švedijos bankų finansiniam balansui.

Laikraštis "Svenska Dagbladet" rašo, kad Švedijos finansų ministras Andersas Borgas jau neoficialiai informavo Švedijos bankus, jog Latvijoje padėtis nebenuspėjama, ir patarė jiems pasirengti galimam Latvijos žlugimui. A.Borgas teigė, kad pasaulio kantrybė jau baigia išsekti. "Tęsti tarptautines gelbėjimo programas bus be galo sunku, jei latviai nesilaikys savo pačių pasirašytų susitarimų", - sakė jis.

Per 12 mėnesių Latvijos ekonomika susitraukė 18,2 proc. ir, britų dienraščio "The Thelegraph" teigimu, ją "lenkia" tik Lietuva (20,4 proc.). Neilas Shearingas iš konsultacinės kompanijos "Capital Economics" prognozuoja, kad Latvijos valiutą veikiausiai teks devalvuoti, o paskui tas pats atsitiks ir Estijos kronai bei Lietuvos litui. "Finansų rinkos visoje Rytų Europoje šiuo metu yra smarkiai pažeidžiamos", - teigia jis.

Ekonominio pakilimo metu Baltijos trejetukas finansavo nekilnojamojo turto bumą eurais ir Šveicarijos frankais. Atrodė, kad netolimas euro įvedimas eliminavo valiutų kursų svyravimo rizikos pavojų. Tai ir tapo spąstais šių valstybių ūkiams. Kad būtų nutrauktas ūkio depresijos ciklas, būtina devalvuoti valiutą, tačiau tai padaryti keblu dėl paskolų, kurias bankai išdavė eurais. Todėl Baltijos šalys siekia susigrąžinti prarastą konkurencingumą mažindamos darbo užmokestį. Tačiau toks kelias krizei įveikti gali pareikalauti daug laiko bei griežtos drausmės. N.Shearingas prognozuoja, kad neatsižvelgiant į tai, bus devalvuotas latas ar ne, Latvijos ekonomika šiemet smuks net 30 procentų.

Ekonominių ir politinių tyrimų centras Vašingtone skelbia, kad TVF vykdoma politika Latvijoje veda ją į "uždarą susitraukimų ratą". Užsienio bankai gelbstimi vietos mokesčių mokėtojų sąskaita. Šiuo metu TVF finansinės pagalbos dalis sudaro 34 proc. Latvijos BVP. Gelbėdama savo valiutą, Latvija vis labiau klimpsta į skolas.

"Danske Bank" atstovas Larsas Christensenas teigia, kad prieš devalvavimą pirmiausia pasisako Latvijos politikai. "Tai jų pasirinkimas, bet jei jie nori gauti pinigų, turi vykdyti finansinius įsipareigojimus. Atrodo, kad jie nesupranta, jog TVF ir ES dabar, kai pasaulio ekonomika pamažu stojasi ant kojų, nėra labai suinteresuoti gelbėti Latviją", - sako jis.

Latvijos perspektyvos itin niūrios. "Nematyti nė menkiausių stabilizacijos ženklų. Tai - ekonominis šalies paralyžius", - įsitikinęs L.Christensenas.

Parengė Audronė MASIONYTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"