TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Bankrutuojančios Graikijos premjeras palūžo

2015 07 11 6:00
Premjeras Alexis Tsipras džiaugiasi besąlygiška savo partijos "Syriza" narių parama. AFP/Scanpix nuotrauka

Alexis Tsipras, pastarosiomis dienomis sulaukęs itin griežtos kolegų iš kitų Europos šalių kritikos, nusprendė nepaisyti Graikijos gyventojų per referendumą pareikštos nuomonės dėl taupymo. Šiandien euro zonos ministrai tarsis, ar sutikti su jo naujuoju pasiūlymu.

Ankstyvą penktadienio rytą Graikijos vyriausybė pateikė pasiūlymą, kaip išvengti šalies bankroto. Graikai žada pertvarkyti savo finansų sistemą ir padidinti mokesčius, o už tai prašo, kad būtų nurašyta dalis jų skolos ir suteikta nauja paskola.

Naujausias siūlymų paketas, pateiktas likus vos dviem valandoms iki lemiamo galutinio termino, yra labai panašus į reformas, kurias praeitą mėnesį, prieš nutrūkstant deryboms, rekomendavo skolintojai. Tuo metu diskusijos baigėsi, nes Graikijos premjeras pareiškė, kad skelbs referendumą, per kurį šalies gyventojai galės patys pasakyti, ar pritaria kreditorių reikalavimams, ar ne. Pats A. Tsipras visus ragino balsuoti prieš skolintojų siūlymus. Dauguma graikų taip ir padarė. O vakar ministras pirmininkas iš esmės kreditoriams pateikė tą patį pasiūlymą (tik šiek tiek pakoreguotą), kurį Graikijos gyventojai praėjusį sekmadienį griežtai atmetė.

Vienas vyriausybės atstovas pranešė, kad Atėnai ketina imtis priemonių, kurios leistų patenkinti šalies finansinius poreikius ateinančius trejus metus. Euro grupės atstovams pateiktuose dokumentuose taip pat numatytas skolos patikslinimas ir 35 mlrd. eurų investicinis paketas. Euro zonos pareigūnai šį planą turi išnagrinėti iki rytoj vyksiančio visų 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderių susitikimo.

Praeitą mėnesį, kai Graikijos skolų krizė pasiekė apogėjų, čia buvo uždaryti bankai ir taip paralyžiuota ekonomika. Iš šalies neįmanoma pervesti pinigų, taigi faktiškai sustojęs visų prekių importas - pradedant maisto produktais ir baigiant vaistais.

Naujausi planai

Kairioji partija "Syriza" atėjo į valdžią sausį, pažadėjusi nutraukti ne vienus metus vykdomą griežto taupymo politiką. Tačiau savo naujuose pasiūlymuose, išvardytuose 13 puslapių, ji sutinka su skolintojų reikalavimais nemažinti pensinio amžiaus ir padidinti pensininkams sveikatos draudimo įnašus. Be to, turėtų būti pakelti mokesčiai laivybos sektoriui, pelno ir prabangos mokesčiai; žadama kovoti su mokesčių vengimu.

Atėnai taip pat pasiryžę siekti, kad pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio sudarytų 1 proc. bendrojo vidaus produkto. Bus parduotos ir paskutinės vyriausybei likusios telekomunikacijų milžinės OTE akcijos, o Pirėjo ir Salonikų uostai privatizuoti ne vėliau kaip spalio mėnesį.

Vis dėlto vyriausybė, užuot atšaukusi 30 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvatą visoms saloms, kaip reikalavo skolintojai, nurodė, kad kol kas panaikins ją tik turtingiausioms ir daugiausia turistų pritraukiančioms saloms. Kreditoriai taip pat reikalavo 400 mln. eurų sumažinti kariuomenės išlaidas, bet Atėnai sutiko nurėžti tik 100 mln. eurų šiais metais ir 200 mln. eurų – ateinančiais.

"Mieliau taupysim, nei grįšim prie drachmos"

Tuo metu vietos žiniasklaida praneša, kad Graikijos gatvėse jau jaučiamas sutrikimas, žmonės nebesupranta, nei kodėl, nei už ką iš tiesų balsavo. Dauguma jų pasisakė prieš kreditorių siūlomas reformas, nesuvokdami, jog "ne" taupymui iš esmės reiškė "ne" eurui. O bendros ES valiutos graikai visai netrokšta atsisakyti.

"Balsavau prieš kreditorių pasiūlymus, bet noriu, kad Graikija liktų euro zonoje", "Noriu, kad būtų pasirašytas susitarimas. Nesvarbu, jeigu jame bus numatytos taupymo priemonės - tai bet kokiu atveju geriau, nei sugrįžti prie drachmos...“ Pasak vietos žiniasklaidos, būtent taip šiuo metu mąsto dauguma graikų.

Nauja tarptautinės pagalbos programa - jau trečia, kurios prašo Graikija nuo tada, kai prieš penkerius metus prasidėjo šalies finansų krizė. Atėnai pagal dvi ankstesnes ES ir Tarptautinio valiutos fondo pagalbos programas gavo 240 mlrd. eurų paskolų. Be to, 2012 metais kreditoriai nurašė 107 mlrd. eurų Graikijos skolų. Tačiau visų šių priemonių nepakako. Graikijos ekonomika nuo krizės pradžios susitraukė ketvirtadaliu, o darbo šalyje neturi apie 26 proc. darbingo amžiaus žmonių.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"