TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Bankų griūties epidemija

2008 10 01 0:00
Niujorko finansų rajone nuolat vyksta protestai, kad vyriausybė neskirtų bankų gelbėjimui 700 mlrd. dolerių.
AFP/Scanpix nuotrauka

Atstovų rūmai atmetė 700 mlrd. dolerių (1,65 trilijono litų) finansinės pagalbos Volstritui planą, taip sujaukdami desperatiškas JAV prezidento George'o W.Busho pastangas nuslopinti JAV finansinę krizę.

Balsavimas buvo dramatiškas. Atstovų rūmuose tvyrojo nežinia ir didžiulė įtampa, kurią pakeitė šokas. Kategoriškai nepritariantys šiam šalies ūkio gelbėjimo planui respublikonai ir demokratai jį pasmerkė 228 balsais prieš 205, nors prezidentas George'as W.Bushas ir prašė jį priimti.

Balsavimas buvo atviras - taip demokratų ir respublikonų lyderiai tikėjosi priversti apsigalvoti tuos įstatymų leidėjus, kurie nenorėjo pritarti įstatymo projektui. Paaiškėjus, kad planas nepriimtas, daugelį įstatymų leidėjų ištiko šokas. Dabar jie labai susirūpinę, nes neaišku, kaip reikės spręsti kilusią krizę ir ar demokratų bei respublikonų lyderiai sugebės perdaryti atmestą projektą, kad jį būtų galima mėginti prastumti per kitą balsavimą.

G.W.Bushas asmeniškai kreipėsi į įstatymų leidėjus prašydamas pritarti 700 mlrd. dolerių skyrimui. Jis tikėjosi sunkaus balsavimo, nes vieni mano, kad šis įstatymo projektas leis federalinei vyriausybei kištis į laisvąsias rinkas, o kiti nesupranta, kodėl gelbėjami bankai, o ne dėl krizės namus prarandantys paprasti amerikiečiai. Tačiau ir sukritikavusi dabartinę JAV administraciją Atstovų Rūmų pirmininkė, demokratė Nancy Pelosi pažymėjo, jog Federalinės atsargų sistemos pirmininkas Benas Bernanke ir iždo sekretorius Henry Paulsonas perspėjo, kad neveiklumas gali turėti dar sunkesnių pasekmių, nes tokia "drastiška krizė pasitaiko kartą per 100 metų". Parengtą planą buvo parėmę ir kandidatai į prezidentus Johnas McCainas ir Barackas Obama, nors demokratas B.Obama ir nepraleido progos prikišti respublikonui J.McCainui, kad jo nuolat kartoti raginimai visiškai nesikišti į ekonomiką tapo viena iš finansinės krizės priežasčių. "McCainas dešimtmečius kovojo su sveiko proto diktuojamais apribojimais ir vien šiemet mažiausiai dvidešimt kartų ragino susilpninti ekonomikos reguliavimą, o viename paskutinių interviu net pasakė, kad dereguliacija, jo nuomone, padėjo augti ekonomikai", - įgėlė B.Obama. Tad jis paragino demokratus ir respublikonus prisiimti atsakomybę ir pritarti parengtam planui.

Tačiau didžioji dalis kongresmenų tebemano, kad tie "toksiniai aktyvai" kurių kaina 700 mlrd. dolerių būtų per didelė našta valstybės biudžetui ir tiesiogiai nepadėtų paprastiems amerikiečiams. Manoma, kad už šį planą bus balsuojama dar kartą, nes jis "perdaug svarbus, kad jam būtų leista pražūti", tik neaišku kada.

JAV bankų bankrotai pasiekė ir Europą, kur jau nacionalizuoti du stambūs bankai. Ir JAV, ir Europoje bankų kracho priežastys labai panašios. Dėl kreditų krizės smarkiai sumažėjo jų likvidumas ir šalių vyriausybės bando neleisti bankams bankrutuoti, kad kilęs domino efektas nesužlugdytų visos finansų sistemos.

Britų hipotekos bankas "Bradford & Bingley" buvo laikomas viena solidžiausių šalies finansinių institucijų, tačiau hipotekos krizė jį visiškai sužlugdė. Kai liepą bankas pranešė apie vidaus rinkoje patirtus nuostolius, jo akcijų kaina per kelias minutes smuko trečdaliu. Tuo nutarė pasinaudoti ispanų bankas "Banco Santander", pasirengęs už jo depozitus sumokėti 20 mlrd. dolerių, o likusius banko aktyvus perėmė britų vyriausybė.

"Nė vieno nepaliksime bėdoje"

Taip buvo pareikšta kitame Šiaurės jūros krante, kai Beneliukso finansinė grupė "Fortis" atsidūrė ant bankroto slenksčio žiniasklaidą pasiekus gandams, kad ji ketina parduoti savo banką ABN AMRO už 24 mlrd. eurų, kad kompensuotų kapitalo trūkumą. Kai tai nepavyko, į pagalbą atėjo valstybė, tiksliau kelios - Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas. Šių šalių vyriausybės išpirko savo teritorijoje po 49 proc. "Fortis" akcijų už bendrą 11,2 mlrd. eurų sumą. Belgijos vyriausybė neketina apsiriboti tik "Fortis". Reikalui esant ji gali perimti ir banko "Dexia", taip pat turinčio likvidumo problemų, kontrolę ir jau pareiškė, kad sunkiu metu "nė vieno nepaliks bėdoje".

Bankų bankrotai Europoje jau įgauna epidemijos mąstą. Islandija tapo viena pirmųjų valstybių, patyrusių kreditų krizė pasekmes, dėl kurių jos krona smuko dolerio atžvilgiu. Nauja auka tapo bankas "Glitnir" - valstybė jau išpirko 75 proc. jo akcijų už 600 mln. eurų.

Ryžtingai ėmėsi veikti ir Vokietija, kur krachas gresia hipotekos bankui "Hypo Real Estate". Tik valstybė šio banko nenacionalizavo, o skyrė jam 35 mlrd. eurų.

Tokių Europos žingsnių ir reikėjo tikėtis po to, kai JAV paskelbė, kad ketina skirti 700 mlrd. dolerių padėčiai gelbėti. Tačiau valstybių įsikišimo mąstai vis vien stulbina - vos ne per parą Europos valstybės išpirko aktyvų ir suteikė bankams kreditų beveik už 60 mlrd. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"