TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Bankų paslaptį praskleidus

2009 03 17 0:00
Šveicarijos finansų ministras H.R.Merzas dar nežada "atvirų durų politikos".
AFP/Scanpix nuotrauka

Kai 20 pasaulio valstybių vyriausybės pareiškė, kad ketina sudaryti "juodąjį sąrašą" kraštų, kuriuose slepiamas neapmokestintas kapitalas, sujudo bankai ir "mokesčių rojumi" vadinamos šalys. Jei būtų įtrauktos į sąrašą, joms grėstų pasaulinė izoliacija.

Sudaryti sąrašą patikėta Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijai (EPBO). Ji teikia ekonomines rekomendacijas išsivysčiusioms valstybėms ir rengia pasitarimus ekonomikos klausimais. Ši organizacija iš karto pranešė, kad į sąrašą gali būti įtrauktos tokios Europos šalys kaip Andora, Monakas, Lichtenšteinas, Šveicarija, Austrija, taip pat Singapūras ir Honkongas, nes Europos ir JAV piliečiai šių valstybių bankų seifuose slepia milijardus neapmokestintų dolerių. EPBO ėmėsi reformuoti bankininkystės įstatymus, kad indėlininkai negalėtų išsisukti nuo pajamų apmokestinimo.

Lichtenšteinas jau nebe ofšorinė zona.

Ilgai nelaukdamas Lichtenšteinas sutiko bendradarbiauti su EPBO bankų skaidrumo srityje. Šalies premjeras Klausas Tschuetscheris patvirtino, kad jau artimiausiu metu bus pasirašytas atitinkamas susitarimas ir jų kunigaikštystė nebebus vadinama vengiančiųjų mokėti mokesčius rojumi.

Lichtenšteinas žada pateikti informaciją apie užsienio piliečių sąskaitas iš karto, kai tik to pareikalaus mokesčių inspekcijos. Šis mažos kunigaikštystės nutarimas labai svarbus, nes jį priėmęs Lichtenšteinas savanoriškai atsisakė vieno savo biudžeto pajamų šaltinių. Praėjusiais metais šalis iš banko operacijų gavo trečdalį visų pajamų, didžiąją jų dalį - iš užsienio klientų.

Tiesa, tokį žingsnį Lichtenšteinas žengė ne savo noru, o tik verčiamas EPBO ir 20 didžiųjų pasaulio valstybių vyriausybių, taip pat JAV ir Vokietijos mokesčių tarnybų. Mat minėtą "juodąjį sąrašą" numatoma svarstyti jau balandžio 2-ąją, kai Londone vyks 20 galingiausių pasaulio šalių vadovų susitikimas. Lichtenšteinas nenori į jį patekti, nes bijo izoliacijos. Todėl jau kelis mėnesius kunigaikštystė daro nuolaidas. Dar 2008 metų pradžioje Lichtenšteinas tvirtino, kad gins savo teises, bet gruodį sutiko bendradarbiauti su JAV mokesčių tarnyba, o paskui net pažadėjo iš dalies teikti informaciją apie amerikiečius, laikančius šalies bankuose milijardus dolerių.

Be to, 2008-ųjų vasarį Lichtenšteine buvo kilęs skandalas, kai Vokietijos specialiosios tarnybos iš vieno banko LHT darbuotojo gavo duomenų apie šios finansų įstaigos klientus. Vokietija ėmėsi tirti savo piliečių veiklą kunigaikštystėje, o netrukus jos pavyzdžiu pasekė ir Jungtinė Karalystė, JAV bei kitos valstybės.

Indėlių slaptumo skraistę pakels ir kitos šalys

Liuksemburgas taip pat numato peržiūrėti bankų paslapties įstatymus ir keistis informacija su kitomis valstybėmis, jei bus įtariama, kad jose pažeisti mokesčių mokėjimo įstatymai ir "nuteka kapitalas". "Liuksemburgas pasisako už keitimąsi informacija, bet tik tam tikrais atvejais, kai bus pateikta konkrečių įrodymų", - kalbėjo šalies finansų ir biudžeto ministras Lucas Friedenas. Jis pridūrė, kad taip turėtų pasielgti ir kitos Europos Sąjungos valstybės.

Tą jos ir daro. Belgija jau ėmė peržiūrėti bankininkystės įstatymus ir 2010-aisiais žada juos pakeisti. Andora tai padarys dar iki šių metų rugsėjo 1 dienos. Austrija taip pat pranešė, kad nebesilaikys dabar galiojančių indėlių slaptumo principų ir kad jos įstatymai atitiks EPBO reikalavimus. "Mes pakeisime kai kuriuos iš 80 susitarimų, kuriuos esame sudarę su kitomis valstybėmis", - aiškino Austrijos finansų ministras Josefas Proelis. Kai EPBO dar kartą pagrasino sankcijomis "mokesčių rojui", to paties sutiko imtis ir Singapūras bei Honkongas.

Net Šveicarija padarė nuolaidų

Šveicarija pareiškė pasirengusi peržiūrėti tarpvalstybines sutartis, kuriose kalbama apie mokesčių slėpimą, ir net pažadėjo dalyvauti tiriant bylas, susijusias su sukčiavimu bei bandymu nuslėpti mokesčius. "Tai reiškia, kad bankai turės atskleisti kai kurias savo paslaptis. Žinoma, jie tuo nesidžiaugia", - sakė Šveicarijos finansų ministras Hansas Rudolfas Merzas ir pridūrė, jog "automatiško keitimosi informacija nebus", nes Šveicarija pateiks reikalaujamus duomenis tik dėl konkrečios bylos, užsienio valstybei išsamiai išdėsčius, kodėl jų reikia. Vis dėlto H.R.Merzas sutiko, kad jei Šveicarija balandį per 20 šalių vadovų susitikimą būtų įtraukta į "juodąjį sąrašą", tai pakenktų ne tik jos bankams, bet ir viso krašto ūkiui.

"Nejaučiu, jog šiandien laidojama bankų paslaptis. Tai dar ne atvirų durų politika", - pabrėžė ministras. Jis atsisakė prognozuoti, kiek iš 2 trln. dolerių, gulinčių Šveicarijos bankuose, gali būti perkelta kitur. "Bloomberg" duomenimis - apie 27 procentus.

Praskleisti paslapties skraistę Šveicarijos bankai ryžosi labai nenoriai, tik bijodami užsienio valstybių sankcijų. Vasarį, kad išvengtų JAV persekiojimo, vienas didžiausių šalies bankų UBS atskleidė savo 300 indėlininkų vardus ir sumokėjo 480 mln. dolerių baudą. JAV vyriausybei to neužteko. Ji kreipėsi į teismą ir pareikalavo nurodyti dar 52 tūkst. indėlininkų pavardes.

Pasikeitusi Šveicarijos valdžios pozicija - didžiulis smūgis šešėliniam verslui ir asmenims, vengiantiems mokėti pajamų mokesčius. Jie džiaugiasi bent tuo, kad Šveicarija nesiima griežtinti mokesčių įstatymų, o tik apsiriboja bankų paslapties atskleidimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"