TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Barackas Obama lankosi Estijoje

2014 09 03 6:00
Vizitu Estijoje Barackas Obama simboliškai demonstruoja Vakarų valstybių palaikymą Baltijos regiono šalims. AFP/Scanpix nuotrauka

Padarydamas įžangą NATO viršūnių susitikimui, kurio diskusijose dominuos didžiausia per kelis pastaruosius dešimtmečius kilusi Rytų ir Vakarų santykių krizė, JAV prezidentas Barackas Obama šiandien atvyko į Estiją. Jis ketina pasiųsti aiškią žinią Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui: nemėginti konfrontuoti su Aljanso narėmis, kurios buvo sovietinėmis respublikomis.

B. Obama į Taliną atvyko šiandien paryčiais. Kaip nurodė Estijos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba, oficialūs vizito renginiai numatyti vėliau dieną, kai šalies prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas sutiks JAV lyderį prie savo rezidencijos – Kadriorgo rūmų – durų. Skelbiama, kad B. Obama pasirašys garbės svečių knygoje, o tada abu prezidentai surengs derybas ir bendrą spaudos konferenciją.

Vėliau numatytas B. Obamos ir Estijos ministro pirmininko Taavi Roivo susitikimas, taip pat – JAV prezidento susitikimas su Estijos šalies vadovu T. H. Ilvesu, Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu ir Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite. Į vizito programą taip pat įtraukta ir vieša B. Obamos kalba.

Rūpi NATO narių saugumas

Jungtinių Valstijų vadovas jau antrąkart šiais metais lankosi Rusijos pašonėje, siekdamas užtikrinti Rytų Europos šalis, kad JAV kartu su sąjungininkėmis tvirtai vykdys įsipareigojimus ginti jų saugumą. JAV ir Europos nesugebėjimas sustabdyti V. Putino kursto nuogąstavimus šalyse, esančiose prie Rusijos valstybės sienų. Baltijos šalys, tapusios NATO narėmis 2004 metais, penkis dešimtmečius buvo valdomos Sovietų Sąjungos ir dabar, vykstant konfliktui Ukrainoje, jaučiasi nepakankamai saugios. Didžiausią nerimą joms kelia palyginti didelės čia gyvenančių rusakalbių bendruomenės.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas jau anksčiau sakė, kad per JAV prezidento vizitą bus aptariama saugumo situacija Europoje, nauji saugumo modeliai ir tolesnė NATO veikla. Anot ministro, Estija jau ne kartą kvietė B. Obamą apsilankyti šalyje. „Politiškai simboliška, kad JAV prezidentas atvyks čia tiesiai iš Vašingtono, o tada vyks į NATO viršūnių susitikimą Velse“, – sakė U. Paetas. Estijos žiniasklaidoje rašoma, kad šis vizitas yra kur kas daugiau nei simbolinis aktas - jis parodo, kad JAV rimtai vertina Baltijos šalių saugumo klausimus.

Šio apsilankymo Estijoje metu daugiausia dėmesio bus skiriama NATO viršūnių susitikimui Velse, kuris prasidės jau rytoj ir truks iki penktadienio, situacijai Ukrainoje ir Baltijos šalių bei Lenkijos prašymui didinti Aljanso karinį dalyvavimą jų teritorijose. Vizito pabaigoje B. Obama ir T. Roivas susitiks su JAV kariais, kurie anksčiau šiais metais buvo pasiųsti į Estijoje vykstančias pratybas, surengtas kaip atgrasymo priemonė Rusijai.

Estijos prezidentas vakar pareiškė norintis, kad NATO šalies teritorijoje įkurtų nuolatines bazes – gynybai nuo kaimynės Rusijos ir siekiant sumažinti nuogąstavimus, kad ši Baltijos valstybė gali būti kitas „karštas rajonas“ po Ukrainos. U. Paetas taip pat išreiškė viltį, kad šiandienos vizitas Estijoje padės NATO viršūnių susitikime Velse priimti sprendimus dėl Estijos aviacijos bazės Emaryje pavertimo NATO aviacijos baze ir kad Estijoje dislokuoti JAV kariai šalyje bus nuolatos.

Nepavyko „perkrauti santykių“

B. Obama savo kadencijos pradžioje buvo pasiryžęs „perkrauti“ santykius su Kremliumi, tačiau V. Putinui grįžus į prezidento postą ši iniciatyva žlugo, o klausimai dėl teritorijų ir gynybos, kurie, kaip manyta, buvo išspręsti pasibaigus šaltajam karui, vėl grįžo į politikos darbotvarkes. Manoma, kad JAV prezidento vizitą Estijoje gali temdyti Vakarų valstybių negebėjimas sustabdyti Rusijos agresijos Ukrainoje. Atrodo, kad prieš B. Obamos viešnagę Estijoje ir prieš NATO viršūnių susitikimą Velse Rusijos prezidentas stiprina savo provokacijas.

Skelbiama, kad maždaug 300 žurnalistų, tarp jų – apie 200 iš užsienio, kurių maždaug 100 atvyks iš JAV drauge su prezidentu, buvo akredituoti nušviesti JAV prezidento vizitą Estijoje. Tai pirmasis šio aukšto rango pareigūno vizitas Baltijos šalyse. JAV prezidentas George'as W. Bushas Estijoje lankėsi 2006-aisiais, tačiau tuomet pasibaigus šaltajam karui padėtis buvo gana rami.

Rūpinantis B. Obamos saugumu, buvo imtasi precedento neturinčių saugumo priemonių. Estijos vyriausybė šiam tikslui skyrė daugiau kaip 0,5 mln. eurų. JAV prezidentą saugos maždaug 1,5 - 1,7 tūkst. estų policininkų, taip pat – JAV saugumo tarnybos pareigūnai. Estija nuo rugpjūčio 31 iki rugsėjo 3 dienos įvedė pasienio kontrolės procedūras jūrų uostuose, oro uostuose ir palei sausumos sieną.

Neleis kelti sumaišties

Pasak pareigūnų, prezidentas Taline pakartos patikinimus, anksčiau šiais metais jau išsakytus per vizitą Lenkijoje. Ten jis kalbėjo, kad Jungtinės Valstijos lieka ištikimos NATO sutarties 5-ajam straipsniui, skelbiančiam, kad ginkluota ataka prieš bet kurią šio bloko narę bus laikoma ataka prieš visą Aljansą.

„Į Estiją vykstu iš dalies todėl, kad estai žinotų, jog mes vykdome tai, ką sakome mūsų sutartyse (įtvirtintų) įsipareigojimų atžvilgiu“, – sakė B. Obama ir pabrėžė skirtumą tarp Baltijos šalių ir Ukrainos, kuri nėra NATO narė. JAV prezidento patarėjas Europos reikalams Charlesas Kupchanas dar atviriau kalbėjo apie žinią, kurią B. Obama ketina pasiųsti per ketvirtadienį ir penktadienį Velse vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. „Rusija, net negalvok kelti sumaištį Estijoje arba bet kurioje Baltijos teritorijoje, kaip kėlei Ukrainoje“, – sakė prezidento patarėjas.

Kaip teigia Brukingso (JAV) instituto analitikas Thomas Wrightas, „Rytų Europoje ir Baltijos šalyse manoma, kad V.Putinas kelia grėsmę ne vien Ukrainai, bet iš tikrųjų kelia ilgalaikę grėsmę NATO. Jo ilgalaikis strateginis tikslas – sugriauti JAV aljansų sistemą Europoje arba parodyti, kad ji yra tuščia“. Eksperto manymu, geriausias būdas tai padaryti yra parodyti, kad 5-asis straipsnis neveikia. Jis taip pat pabrėžia, kad jei V. Putinui pavyktų tai įrodyti bent vienu atveju, Rusijos vadovas galėtų iš esmės diskredituoti NATO 5-ąjį straipsnį, o kartu ir visą Aljansą.

Vienas iš užsienio politikos klausimų

Vašingtone įsikūrusio Europos politikos analizių centro tyrėjas Edwardas Lucasas sako, jog B. Obama dabar siunčia signalus, panašius į tuos, kuriuos siųsdavo jo pirmtakai Baltuosiuose rūmuose, kai tebeegzistavo Geležinė uždanga. „Tai ypač niūrus momentas Europos saugumui – daug niūresnis negu suvokia daugelis žmonių“, – sakė E. Lucasas. Jis pridūrė, kad B. Obama turėtų padaryti pareiškimą, kuris būtų įamžintas istorijoje, panašiai kaip JAV vadovo Johno F. Kennedy kalba „Ich bin ein Berliner“ („Aš esu berlynietis“), pasakyta Vakarų Berlyne 1963 metais.

Politikos ekspertas pažymėjo, kad JAV vadovas mėgino su Rusijos prezidentu būti mandagus, mėgino jį ignoruoti, mėgino elgtis griežtai. „B. Obama nesupranta, koks yra V. Putinas. Tačiau tiesa ir tai, jog B. Obama yra užsiėmęs, o Europa nėra vienas iš svarbiausių jo prioritetų“, – aiškino analitikas, turėdamas omenyje, kad JAV lyderis šiuo metu taip pat yra sutelkęs dėmesį į džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ stiprėjimą Irake bei Sirijoje. Padidėjusi įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos tėra vienas iš neatidėliotinų užsienio politikos klausimų, kuriuos B. Obamai teks spręsti per tris derybų Europoje dienas.

BNS, Reuters, DW, huffingtonpost.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"