TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

"Barbarosos planas" Kaliningrade

2006 09 02 0:00
Kaliningradas atrodytų kaip standartinis tarybinis miestas, jei ne tokie Vakarų architektūros paminklai kaip Katedra.
LŽ archyvo nuotrauka

Vis didesnį pagreitį įgauna persikėlėlių programa, pagal kurią į 12 Rusijos regionų kviečiami atvykti gyventi ir dirbti Rusijos piliečiai, išsibarstę po Baltijos bei kitas šalis

Kaliningrado laikraščiuose pasirodė informacija, jog lagaminus į sritį kraunasi ne tik gyventojai iš Uzbekistano, Kazachstano, bet ir iš Lietuvos.

 

Kaliningrado srities gubernatorius Georgijus Boosas ne ilgai trukus po inauguracijos praėjusiais metais paskelbė, kad reikia dvigubai padidinti srities gyventojų, kurių dabar yra apie milijonas, skaičių. Jo manymu, reikia kviesti sugrįžti į tėvynę Latvijos rusus ir visus kitus "emigrantus iš SSRS". Ši gubernatoriaus idėja buvo pavadinta "Barbarosos planu". Kurį laiką manyta, kad tai tebuvo Kremliaus bandymas pakurstyti nacionalines nuotaikas. Tačiau šiuo metu persikėlėlių programa įgauna vis didesnį pagreitį.

Atvykėliai - darbo jėga

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasirašius įstatymą dėl savanoriško Rusijos tėvynainių persikėlimo į Rusiją veiksmų programos, Kaliningradas buvo įtrauktas tarp 12 kitų pilotinių regionų, iki rugsėjo 1 dienos turėjusių parengti konkrečius pasiūlymus dėl persikėlėlių priėmimo, apgyvendinimo ir įdarbinimo tvarkos.

Birželį Kaliningrado srities gubernatorius nurodė įkurti specialią tarnybą, kuri rinktų ir apdorotų informaciją apie norinčiuosius persikelti į Kaliningradą.

Regioninės valdžios atstovai mano, kad iki 2015 metų į sritį turėtų persikelti apie 135 tūkst. šeimų (450 tūkst. žmonių). Didžiausios migracijos bangos tikimasi 2010-2011 metais.

Manoma, kad atvykėliai padės gerinti demografinę situaciją, stabilizuoti darbo rinką, o reikiamos kvalifikacijos darbo jėga lems ekonomikos augimo mastą.

Persikėlėliams - anketos

Vos prabilus apie persikėlėlių programą, į Kaliningrado srities administraciją, valdžios atstovų teigimu, ėmė plaukti apie 100 laiškų per dieną iš Kazachstano, Uzbekistano, Ukrainos, Moldovos, Latvijos gyventojų, nekantraujančių įsikurti Kaliningrade. Dažniausiai esą rašo 45-54 metų žmonės, turintys vaikų.

Tokiems žmonėms išsiunčiama anketa, norint gauti apie juos kuo daugiau informacijos. Pavyzdžiui, kur jie norės gyventi - Kaliningrado mieste ar srityje, kokias turi įgiję profesijas, kokio amžiaus vaikus augina ir taip toliau.

Vėliau, Kaliningrado vyriausybės vicepremjero Jurijaus Šalimojo teigimu, asmenims, planuojantiems persikelti į Kaliningradą, bus išsiunčiami dokumentų paketai. Vieni - tiems, kurie gyvena Rusijoje ir turi Rusijos pilietybę, kiti - gyvenantiems užsienio šalyse, bet taip pat Rusijos piliečiams, dar kiti - užsienio gyventojams, ne Rusijos piliečiams. Gyventojams bus išsamiai paaiškinta, kur kreiptis dėl informacijos, kaip sužinoti, kokių specialistų srityje trūksta, koks būtų vidutinis darbo užmokestis, kiek kainuotų būstas.

Reikalavimas - paklausi profesija

Planuojama parengti ir dokumentus, pagal kuriuos iš federalinio biudžeto būtų kompensuojamos persikėlėlių kelionės į naują gyvenamąją vietą, įsikūrimo, dokumentų tvarkymo išlaidos, pirmalaikis būstas, taip pat suteikiamos lengvatos ikimokykliniam ugdymui, išsilavinimui įgyti, gauti socialines garantijas, sveikatos priežiūrą, supaprastinta Rusijos pilietybės gavimo tvarka.

Kad savanoriams migrantams nepritrūktų butų, srities gubernatorius žada kitąmet dvigubai padidinti statybų mastą - iki 750 tūkst. kv. metrų. Nors nekilnojamojo turto kainos Kaliningrade darosi vis panašesnės į butų kainas Maskvoje ar Sankt Peterburge, atvykėlius skubama nuraminti, kad bus vykdoma nacionalinė programa "Prieinamas būstas", tai yra bus kompensuojamos būsto kreditų palūkanos.

Persikėlėliams taikomas reikalavimas - turėti profesiją, reikalingą sričiai. Šiuo metu Kaliningrade itin trūksta gydytojų, kaimo mokytojų, kitų specialistų. Itin trūksta statybininkų, juolab kad ateityje Kaliningrade planuojama intensyvinti naujų kompleksų, gamyklų statybą.

Per daug skuba

Oficialiai naujų savanorių migrantų programa dar nepradėta įgyvendinti, tad kai kurie, trokšdami kuo greičiau įsikurti Kaliningrado srityje, jau spėjo nusivilti.

Į srities administraciją ėmė plaukti nusivylusių Vokietijos rusų laiškai. Pasirodo, jie susiviliojo Rusijos-Vokietijos kompanijos "Rusformstroj wosroschdenie GmbH" pažadais padėti persikelti į Kaliningradą savanoriams migrantams.

"Rusformstroj wosroschdenie GmbH" rusų kalba Vokietijoje leidžiamuose laikraščiuose pradėjo reklaminę akciją, pavadintą "Tėvynainiai, Rusija laukia jūsų!" Kompanija žadėjo nemokamą kelionę į naująją gyvenamąją vietą, dokumentų įforminimą, socialines garantijas, kitų lengvatų. Be to, reklamose buvo siūlomi nebrangūs butai Kaliningrade - po 500-600 JAV dolerių už kv. metrą, nors vidutinė kv. metro savikaina Kaliningrade yra apie 1000 dolerių. Savanoriams migrantams esą tereikia pasirašyti su kompanija sutartį ir iki rugsėjo 1 dienos įmokėti pirmąją įmoką - 20 proc. nuo išsirinkto buto kainos.

Tiek Kaliningrado srities administracija, tiek Vokietijos konsulatas Kaliningrade suskubo paskelbti, kad nieko bendra su minėta kompanija neturi ir negali turėti, nes nei federalinė, nei regioninė valdžia niekam nesuteikė įgaliojimų skelbti panašią programą.

Pirmasis savanoris

Į Kaliningradą migruoti kiek suskubo ir kaimyninės Latvijos pilietis. Dar birželio pabaigoje su turistine viza atvykęs į sritį aplankyti giminaičių Aleksandras Beliakovas išgirdo apie persikėlėlių programą ir akimirksniu nusprendė įsikurti Kaliningrade. Latvis net nepanoro grįžti į gimtinę, tačiau jam teko tai padaryti, nes buvo privalu atsisakyti Latvijos pilietybės bei gauti žmonos sutikimą į Kaliningradą išsivežti devynmetę dukrą. Šiuo metu pirmajam savanoriui migrantui susirasti būstą, mokyklą dukrai bei atidaryti siuvyklą padeda srities specialistai, tačiau Kaliningrado administracijos atstovai pataria kitiems asmenims, planuojantiems persikelti į sritį, taip neskubėti ir palaukti, kol persikėlėlių programa bus patvirtinta.

Sąlygos tinka ne visiems

Aštrialiežuviai Kaliningrado savaitraščio "Kaskad" žurnalistai pasiūlė savanoriams migrantams iš pradžių atvažiuoti pasižvalgyti po sritį ir labai rimtai apsvarstyti, ar tikrai nori įsikurti šalyje, kur iš čiaupo teka netinkamas gerti vanduo, kai kuriuose miestuose trūksta gamtinių dujų, iš po žemių kyšo nuo karo laikų užsilikę sprogmenys ir minos, norint vaiką vesti į darželį reikia iš anksto užsirašyti į eilę, o joje jau laukia apie 7 tūkst. žmonių, be to, srityje įsigalėjęs paprotys atlyginimus mokėti vokeliuose, o butai brangūs - vieno kambario pigiau nei už 20 tūkst. JAV dolerių sunku rasti. Srities kaimuose klesti alkoholizmas, o miestuose - narkomanija, iš srities neįmanoma išvažiuoti neturint užsienio paso, nes Kaliningradą juosia ES siena.

Trys persikėlimo bangos

Vis dažniau ne tik keliamas klausimas, ar srities administracija jau gali priimti migrantus, bet ir ar patys srities gyventojai tam psichologiškai pasirengę. Po Kaliningrade atliktos apklausos paaiškėjo, kad net 66 proc. gyventojų nusiteikę priešiškai migrantų atžvilgiu ir mano, jog srityje gyventojų ir taip jau yra daug. Tokią nuomonę išsakė ne vien kvalifikacijos neturintys kaimo gyventojai, kurie atvykus migrantams pajus didžiausią konkurenciją darbo rinkoje. Net 81 proc. apklaustų įmonių vadovų taip pat neigiamai vertina persikėlėlių programą.

Naujųjų migrantų banga į Kaliningrado sritį būtų jau trečioji nuo 1990 metų. Pirmoji į sritį atplukdė rusakalbių Baltijos šalių gyventojų - daugiausia gydytojų, mokytojų, kitų kvalifikuotų darbuotojų. Su kita banga į Kaliningradą plūstelėjo Vidurinės Azijos, daugiausia Kazachstano, gyventojai. Sociologai mėgina prognozuoti, kokie gyventojai suinteresuoti įsikurti Kaliningrade su dar viena migracijos banga.

Dauguma - migrantai

Tik 45 proc. Kaliningrado gyventojų yra kilę iš srities, visi kiti - persikėlėliai. Tiesa, pirmieji Kaliningrado srities gyventojai taip pat buvo atvykėliai iš kitų SSRS regionų.

Praėjusią savaitę Kaliningrade buvo paminėta diena, kai į sritį prieš 60 metų atvyko pirmieji persikėlėliai.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui per Potsdamo konferenciją buvo nuspręsta Kenigsbergą (nuo 1946 m. - Kaliningrado sritį) atkirsti nuo Vokietijos ir perduoti SSRS. Visi vokiečių gyventojai buvo priversti palikti sritį. Kaliningrade teliko griuvėsiai, reikėjo darbo jėgos miestams atstatyti, dirbti. Srityje buvo laukiama apie 12 tūkst. šeimų iš SSRS. Tada svarbiausias reikalavimas persikėlėliams - šeimoje turi būti bent du darbingo amžiaus žmonės.

Niūri praeitis

1946 metų rugpjūčio 23 dieną pagal SSRS Ministrų Tarybos potvarkį "Dėl pirmalaikių būdų apgyvendinti Kaliningrado srities rajonus ir vystyti žemės ūkį" į srities Gusevo rajoną atvyko pirmieji kolūkiečiai - persikėlėliai. Srities apgyvendinimo programos pionieriais tapo Didžiojo Tėvynės karo nuniokotos Briansko srities gyventojai. 715 pirmųjų atvykėlių buvo padalyti pinigai (šeimos galvai - 1000 rublių, kitiems šeimos nariams - po 300 rublių). Atvykėliai turėjo imtis srities atstatymo darbų.

Darbų buvo daug: srityje visiškai sugriauta vandentiekio, kanalizacijos, elektros tiekimo sistema. Nuo griuvėsių buvo išvalytos tik pagrindinės gatvės, tačiau jomis nekursavo joks transportas. Gyventojai buvo įspėjami - gatvėse šiukštu nieko neliesti, nes visur buvo pilna sprogmenų, minų.

Dėl menkų sanitarinių sąlygų pirmuosius srities gyventojus apniko utėlės, ėmė veistis didžiulės žiurkės, jos net puldinėdavo miegančius žmones. Be to, mieste dar klaidžiojo nespėję pabėgti vokiečiai, todėl miestiečiai vengdavo pasivaikščiojimų sutemus, darbininkai iš darbų grįždavo ne po vieną, dažniausiai būriais, nešini fakelais, pradėję mokyklas lankyti vaikai namo pasileisdavo tekini.

Pasak knygos "Kaliningradskaja Prusija" autoriaus Vlado Rževskio, itin sunki buvo žiema po karo - stigo maisto produktų, todėl ilgainiui srityje dingo šunys, katės. Užfiksuoti net keli kanibalizmo atvejai. 1946 metų lapkričio mėnesį srityje ėmė važinėti pirmieji tramvajai, tačiau jų langai buvo be stiklų, be to, nebuvo pažymėtos stotelės, todėl žmonės, norėdami įsėsti į vagoną, bėgdavo paskui jį, kol vairuotojas sustabdydavo tramvajų.

Kadangi srityje nebuvo statybinių prekių parduotuvių, gyventojai ėmė ardyti vokiškus namus, pilis ir net bažnyčias, iš senų plytų statyti būstus sau, pajūryje rinko bangų į krantą išskalautas lentas. Žiemą gyventojai šildėsi kūrendami pajūryje rastus nemažus "geltonus akmenis", kaip vėliau paaiškėjo, gintarą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"