TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Bėdos dėl frankais paimtų paskolų

2011 08 24 0:00
Per daug stipri Šveicarijos valiuta nerimą kelia ir verslininkams, ir paprastiems žmonėms.
Užsienio spaudos nuotrauka

Šveicarijos franko tema be perstojo mirga Vakarų žiniasklaidoje. Franko kurso stabilumas atsigręžė ne tik prieš pačius šveicarus, bet ir prieš kitus europiečius. Apie tai rašo interneto portalas Swissinfo.ch.

Kebli padėtis, kurioje atsidūrė Rytų Europos namų savininkai, mokantys Šveicarijos frankais už paimtas paskolas, paskatino vyriausybes imtis skubių veiksmų. Daugelyje valstybių kilusi sumaištis dėl frankais paimtų paskolų grąžinimo privedė prie to, kad bankai ima nevykdyti savo įsipareigojimų. Ypač blogoje padėtyje atsidūrė Austrija, kurioje prieš finansų krizę buvo neprotingai spekuliuota valiutos kursais.

Imti paskolas Šveicarijos frankais mėgo tokių šalių kaip Vengrija, Lenkija, Čekija, Rumunija ir Kroatija gyventojai, mielai tai darę iki 2008 metais kilusios ekonominės griūties. Paprasti žmonės noriai ėmė paskolas šia valiuta, nes ji buvo stabili ir reikėjo mokėti mažas palūkanas.

Daug žmonių nė neįtarė, kad žaidžia pavojingą žaidimą, kol ši maža gudrybė atsigręžė prieš juos pačius ėmus augti franko vertei, lyginant su jų šalyse cirkuliuojančiomis valiutomis. Namų savininkams staiga teko mokėti vis didėjančias įmokas. Kai kuriais atvejais jie tik galėjo bejėgiškai stebėti, kaip paskolos tapo didesnės už būsto vertę.

Iki ūkio krizės pradžios maždaug du trečdaliai visų paskolų Vengrijoje buvo paimtos Šveicarijos frankais. Lenkijoje jais buvo paimta daugiau nei pusė visų paskolų. Kitose Rytų Europos ir Baltijos valstybėse šis skaičius taip pat buvo didelis.

Moralinis pavojus

Siekdama pažaboti įmokų už nekilnojamąjį turtą augimą, naujai išrinkta Vengrijos vyriausybė pirmąjį šių metų ketvirtį uždraudė bankams išieškoti daugumą paskolų.

2008-ųjų vasarą frankas kainavo 160 Vengrijos forintų, tačiau dabar už vieną franką galima gauti jau 230 forintų. Bandydama išvengti socialinės krizės, vengrų vyriausybė nustatė dirbtinį 180 forintų už 1 franką kursą, kad namų savininkai galėtų konvertuoti savo paskolas į šalies valiutą neprarasdami labai daug pinigų. Tačiau su viena išlyga - žmonės, pasinaudoję šiuo pasiūlymu, nuo 2015 metų turės pradėti grąžinti susidariusį skirtumą.

"Tai geresnis sprendimas nei draudimas bankams išieškoti skolą, nes žmonės tiesiog nustojo daryti įmokas, tikėdamiesi, kad vyriausybė padengs jų skolas. Taip susidarė moralinė krizė. Leidimas žmonėms keisti frankus dirbtiniu kursu mažiau kenksmingas bankams, tačiau tai tik nukelia skolų problemą porai metų", - sakė Vengrijos "K&H" banko vyriausiasis ekonomistas Gyorgy Barcza.

Likę be darbo

G.Barcza tikisi, kad Vengrijos ekonomika nelauks ir pradės kovoti su 11 proc. siekiančiu nedarbu. "Žmonės nori grąžinti skolas, tačiau kai lieka be darbo ir praranda pajamų šaltinį, jie neturi kito pasirinkimo. Šiuo metu padėtis stabilesnė nei praėjusiais metais, tačiau mes vis dar galime susidurti su uždelstomis problemomis", - aiškino G.Barcza.

Vengrija negali sumažinti savo palūkanų normos mažiau dabartinių 6 proc., kadangi užsienio investuotojai valdo didžiąją dalį šalies valiutos. Palūkanų normos mažinimas priverstų juos ją parduoti, o tai nulemtų dar didesnį forinto vertės kritimą. Dauguma Europos valstybių uždraudė arba apribojo paskolų išdavimą užsienio valiuta. Ironiška, kad masinis franko konvertavimas į vietos valiutą arba eurą ėmė skatinti nenumaldomą Šveicarijos franko augimą.

"Žmonės turi mokėti Šveicarijos frankais, jeigu nori išeiti iš susidariusios padėties. Tačiau tai didina valiutos paklausą anapus Atlanto ir papildomai skatina kurso augimą", - aiškino "Sarasin" banko valiutos ekspertė Ursina Kubli.

Prasiskolinę miestai

Atsiskaitymas frankais ypač išpopuliarėjo Vokietijoje, Italijoje, Šiaurės Europos valstybėse ir ypač Austrijoje, istoriškai susijusioje su Vengrija. Tačiau ne tik Austrijos bankai buvo neapsaugoti nuo franko vertės augimo. Vietos bendruomenės taip pat buvo klaidingai įsitikinusios, kad gali uždirbti prekiaudamos frankais dėl mažų palūkanų ir didelio šios valiutos stabilumo. Savaitraščio "Tages-Anzeiger" teigimu, Pajerbacho miestui gali tekti sumokėti beveik 50 mln. eurų, jeigu jis nesugebės išsinarplioti iš Šveicarijos franko sukurtų pinklių. "Geriau jau vyriausybė būtų lošusi iš tų pinigų kazino, tuomet bent jau būtume žinoję, kad tai rizikinga", - sakė savaitraščiui miesto tarybos narys. Šiuo metu vienas vietinis advokatas derasi su bankais Pajerbacho miesto ir dar 13 kitų bendruomenių vardu.

Centrinis bankas bando silpninti franką

Šveicarijos nacionalinis bankas metė į rinką 80 mlrd. frankų, taip bandydamas susilpninti nacionalinę valiutą. Rugpjūčio 17 dieną bankas padidino frankų pasiūlą iki 200 mlrd., dar pridėdamas 90 mlrd. papildomam likvidumui, kurį jis įsipareigojo teikti dvi savaites.

Saugioji šveicarų valiuta nepermaldaujamai didino savo vertę nuo tada, kai žlugus finansiniam sektoriui investuotojai ėmė ieškoti saugios vietos savo pinigams. Neišspręsta paskolų krizė Amerikoje ir Europoje suteikė frankui dar daugiau žavesio. Tačiau tai sudavė smūgį Šveicarijos eksportuotojams ir vidiniam turizmui, nes šveicariškų prekių kainos išaugo, o kelionės į šią šalį pabrango. Vis dėlto naujausios Šveicarijos nacionalinio banko priemonės pažaboti franko augimą gana sėkmingos, nors prieš porą savaičių frankas jau beveik buvo priartėjęs prie euro kainos ir pasiekęs rekordą dolerio atžvilgiu (0,70 franko už 1 dolerį). Rugpjūčio 17 dieną jau buvo mokama 1,12 franko už eurą ir 0,78 franko už dolerį. Prie to prisidėjo ir Šveicarijos nacionalinio banko išplatintas pranešimas, kad bankas turi ir kitų priemonių stabdyti franko augimą. Pasigirdo samprotavimų, kad frankas gali būti pririštas prie euro arba net įvestos neigiamos palūkanos.

 

Parengė KRISTUPAS VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"