TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Bėga nuo karų ar ieško gerovės?

2015 09 12 6:00
Rodydami pergalės ženklą migrantai žygiuoja iš Vengrijos sostinės Budapešto į Austriją. Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Pastarosiomis savaitėmis virtinė Europos valstybių susiduria su chaosu prie sienų ir geležinkelio stotyse, miestuose pridygo pabėgėlių stovyklų, kuriose tvyro antisanitarinės sąlygos, o atvykėlių srautai nesibaigia... Ši krizė užklupo Europą nepasirengusią, ir ji kol kas nepajėgia suvaldyti padėties.

Budapeštas planuoja siųsti karius į pagalbą policijai prie pietinės sienos, per kurią kasdien iš Serbijos veržiasi tūkstančiai migrantų. Tuo tikslu Vengrijos armija pradėjo pratybas, o parlamentas rengiasi sugriežtinti sienos kontrolę.

Vengrija mano, kad iki kitos savaitės į šalį atvyks dar apie 40 tūkst. migrantų. Daug žmonių, bėgančių nuo karų Sirijoje ir Libijoje, mėgina per Vengriją patekti į Vokietiją, Austriją ar Švediją - turtingesnes Europos Sąjungos (ES) valstybes, turinčias dosnesnes socialines programas ir liberalesnius prieglobsčio teikimo įstatymus.

Palei visą 175 kilometrų ilgio Vengrijos ir Serbijos sieną jau nutiesta nauja spygliuota tvora ir statomas dar aukštesnis, sunkiau įveikiamas barjeras, nes migrantai lengvai pralenda pro vielos tvorą. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas paragino kuo greičiau baigti statyti papildomą užtvarą ir paprašė visų tarnybų pasirengti kuo intensyvesniam darbui ateinančiomis savaitėmis. Mat ligšiolinės pastangos nedavė jokių vaisių - į šalį kasdien atvyksta tūkstančiai žmonių, ir ji atsidūrė nevaldomų srautų priešakinėje fronto linijoje. Tačiau pastarosiomis savaitėmis krizė išplito šiauryn į Europą. Danija sustabdė visą susisiekimą geležinkeliais su Vokietija ir laikinai uždarė greitkelį, kai policija prie sienos sustabdė šimtus į Švediją traukiančių pabėgėlių. Kai kurie traukiniai vėl pajudėjo, nes dalis migrantų sutiko registruotis Danijoje.

Europos Komisija siūlo spręsti krizę per pabėgėlių paskirstymo kvotų sistemą.

Nori tik pašalpų

Nelengva atskirti karo pabėgėlių nuo paprasčiausių migrantų, kuriuos iš Afganistano, Pakistano ir buvusios Jugoslavijos šalių veja ekonominės priežastys - nebūtinai skurdas, bet ir noras tiesiog pasinaudoti už dyką teikiama gerove. Jau pasirodė daugybė pranešimų apie jaunus, gerai apsirengusius ir išmaniaisiais telefonais apsirūpinusius vyrus, kurie sako praradę dokumentus, nors ant jų lagaminų dar tebėra priklijuoti oro linijų lipdukai. Vos atskridę šie žmonės išmeta dokumentus ir naudojasi tuo, kad pabėgėlius privalu registruoti remiantis vien tuo, ką jie pasakoja. Kol svarstomi prieglobsčio prašymai, atvykėliai gauna būstą, maisto ir pinigų - daugelis tokių gyvenimo sąlygų niekada nėra regėję.

Europos politikai tarsi negirdi kalbų, kad iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių, kur vyksta karai, bėgančių žmonių srautu naudojasi daugybė ekonominių migrantų. Tai dar vienas reikšmingas egzodas iš Balkanų. Per pirmus septynis šių metų mėnesius Vokietija gavo beveik 200 tūkst. prieglobsčio prašymų - keturis iš dešimties pateikė asmenys iš Vakarų Balkanų.

Beveik 30 tūkst. šių žmonių atkako iš Albanijos ir beveik tiek pat - iš gretimo Kosovo. Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį etninius albanus iš Kosovo ginė represijos, daugybė jų buvo išvaryti iš namų. Tačiau dabar ten nieko panašaus nevyksta, kad būtų galima paaiškinti tokią bangą.

Labai panaši padėtis ir Albanijoje, kuri nuėjo ilgą kelią nuo komunistinės diktatūros iki dabartinės demokratinės valstybės, kandidatės į ES nares. Tačiau Kosovą ir Albaniją sieja keli bendri dalykai - abi šalys mažos (atitinkamai 3 mln. ir 2 mln. gyventojų), etniniai albanai sudaro daugumą, bet jie nemato jokių ekonominių perspektyvų. Štai dėl to dauguma žmonių ir keliauja į Vokietiją. Kaip parodė metų pradžioje atliktas tyrimas, beveik visi, išvykstantys iš Kosovo sostinės Prištinos, bėga nuo beviltiškos ekonominės padėties, tikėdamiesi rasti darbą Vokietijoje. Jaunimo nedarbas Kosove siekia apie 60 proc., o patekti į ES legaliai trukdo vizų ribojimai. Tuo pat metu į Albaniją grįžta šimtai tūkstančių žmonių, dėl finansų krizės praradę darbus Graikijoje ir Italijoje. Jiems Albanijoje vidutinis maždaug 350 eurų mėnesio darbo užmokestis atrodo nepriimtinas.

Iki šiol nei Kosovas, nei Albanija nebuvo Vokietijoje įtrauktos į vadinamųjų saugių šalių, iš kurių pabėgėlių nepriimama, sąrašą, tačiau tai gali pasikeisti. Manoma, kad visų šių žmonių prieglobsčio prašymai nebus patenkinti, bet, nepagreitinus procedūros, praeis beveik metai, kol jie turės išvažiuoti.

Dar apie 20 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį pateikė atvykėliai iš Serbijos, Makedonijos ir Juodkalnijos, dauguma jų - romai (čigonai); Serbijos atveju - net 90 procentų.

Pasak organizacijų, kurios rūpinasi romais, tai rodo, kad speciali jų integravimo programa ("Romų įtraukimo dešimtmetis") nelabai ką pakeitė, o kai kuriais atžvilgiais padėtis tapo dar blogesnė nei prieš 10 metų. Romai sunkiai randa vietą darbo rinkoje, stokoja būstų ir jaučiasi diskriminuojami. Todėl daugeliui Vokietija atrodo labai patrauklus pasirinkimas. Jie mielai iškeičia dažnai nelegalius būstus Vakarų Balkanuose į palyginti puikiai aprūpintus pabėgėlių centrus Vokietijoje, be to, gauna po 140 eurų kišenpinigių per mėnesį, kol prašymai yra nagrinėjami. Daug pabėgėlių skundžiasi lėta prieglobsčio suteikimo procedūra, tik ne romai - jie aimanuoja, kad ši per trumpa, ir nė neslepia žinantys, jog prieglobsčio negaus, bet per tą laiką bus sotūs ir saugūs. Todėl romų srautas niekada neišsenka.

Čia galėtų apsigyventi migrantai - Europos Parlamento pastatas Strasbūre nenaudojamas daugiau kaip 300 dienų per metus.

Bijo islamizacijos

Suomijos premjeras Juha Sipila pasisiūlė atiduoti pabėgėliams vieną iš savo namų. Jo manymu, 5,5 mln. gyventojų turinti Suomija privalo būti pavyzdys visai Europai, kaip reikia elgtis su migrantais. Praėjusią savaitę Suomijos vyriausybė paskelbė, kad priims dvigubai daugiau pabėgėlių, nei planavo - iki 30 tūkstančių. Daugiausia prašymų šalis sulaukia iš irakiečių ir somaliečių. Tačiau Suomijos visuomenė šiuo klausimu susiskaldžiusi, vyksta aštri diskusija.

Suomijos vyriausybės koalicijos partnerė antiimigracinė Suomių partija teigia, jog kai kurie atvykėliai integruojasi per lėtai, nenoriai, todėl yra pavojus, kad musulmonų mažuma pradės diktuoti savo taisykles visai visuomenei, nors turėtų būti priešingai. Kai kurie Suomių partijos nariai daugiakultūriškumą vadina košmaru. Beje, derėtų priminti, kad vos prieš kelerius metus ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas yra pareiškę, jog multikultūrinė politika žlugo, nes Europai nepavyko integruoti imigrantų.

Suomių partijos lyderis Timo Soini, Suomijos užsienio reikalų ministras ir premjero pavaduotojas, mano, kad pirmenybė turi būti suteikta krikščionių ir jazidų mažumoms. Tačiau Europa griežtai pasisako prieš bet kokią pabėgėlių selekciją.

Suomijos dešiniojo sparno politikai baiminasi dėl šalies, kurios 78 proc. gyventojų yra liuteronai, islamizacijos. Praėjusį mėnesį, kai dar nebuvo kalbų apie naujas pabėgėlių kvotas, daugelis apklaustų suomių pareiškė, jog mieliau gyventų greta alkoholikų reabilitacijos centro nei prie mečetės.

Suomijos liuteronų bažnyčios vadovui arkivyskupui Kari Makinenui paraginus tikinčiuosius priimti pabėgėlius, per vieną dieną iš Bažnyčios pasitraukė daug jos narių. "Jei Suomijos bažnyčia nori padėti apgyvendinti Suomijoje IS (brutali džihadistų grupuotė "Islamo valstybė") kovotojus, aš su tuo nesutinku", - parašė vienas asmuo tinklalapyje, per kurį nariai gali pasitraukti. "Bažnyčia nebegina krikščioniškų vertybių, ji remia islamo atėjimą į Suomiją. Gėda jums, kvailiai", - rašė kitas.

Labiausiai suomiai bijo trijų dalykų: kad priėmus daugiau pabėgėlių gali padidėti nusikalstamumas, kad prieglobsčio prašytojai nenori išmokti suomių kalbos ir kad priėmimo centrus labai brangu išlaikyti. Tačiau Suomijos miestuose vyksta ir nedidelės atvirą multikultūrinę visuomenę palaikančios demonstracijos. Rugsėjo 12 dieną sostinėje Helsinkyje rengiama iškyla migrantams.

Galėtų gyventi parlamente

Daugelis šalių, tarp jų ir Vokietija, nepasirengusios priimti tokio srauto migrantų, tam paprasčiausiai nepakanka pabėgėlių centrų. Tačiau gerą išeitį siūlo Europos Parlamento žalieji. Jų manymu, migrantai galėtų apsigyventi didžiuliame futuristiniame Europos Parlamento pastate Strasbūre, o parlamentarai - išsikraustyti į kitą savo pastatą Briuselyje, Belgijoje.

Žaliųjų partijos lyderis Philippe'as Lamberts'as pareiškė, kad 750 parlamentarų dirba Strasbūre tik 50 dienų per metus, o likusias daugiau kaip 300 dienų jų biurai, šildomi ir turintys dušo kabinas, stovi tušti ir nenaudojami. "Šis puikiai įrengtas pastatas gali tapti laikinais migrantų ir pabėgėlių namais, kol mes dirbsime savo darbą Briuselyje", - kalbėjo jis.

Žalieji visuomet kritikavo Europos Parlamento praktiką nuolat keliauti tarp Briuselio ir Strasbūro kaip neprotingai brangią ir netausojančią aplinkos. Bet Prancūzijos vyriausybė pabrėžia, kad ant Reino kranto prie pat Vokietijos įsikūręs Strasbūras yra pokario vienybės ir draugystės simbolis. Strasbūro viešbučiai, restoranai ir kitų paslaugų teikėjai labai daug laimi iš nuolatinių parlamentarų, personalo, žurnalistų bei lobistų vizitų.

Ar IS infiltruoja kovotojus?

Pabėgėlių krizė Europoje atnaujino susirūpinimą, kad ja naudojasi ir į ES mėginantys prasiskverbti "Islamo valstybės" (IS) kovotojai. Tokius perspėjimus išsakė britų antiimigracinės dešiniosios partijos UKIP lyderis Nigelas Farage'as. Jis paragino piliečius neleisti, kad "atjauta užgožtų saugumą".

Dar sausį IS džihadistai paskelbė, jog pasiuntė į Europą apie 4 tūkst. kovotojų. Esą šie tyliai laukia, kada galės surengti atakas. Žmones nelegaliai gabenantys kontrabandininkai patvirtina, kad laivuose, plukdančiuose šimtus tūkstančių pabėgėlių, yra ir džihadistų. Kai kurie ekspertai taip pat teigia, jog IS vadai nėra kvailiai, todėl būtinai pasinaudos nekontroliuojamu migrantų srautu.

IS nuolat skelbia grasinimus rengti atakas prieš Vakarus ir turi simpatikų tarp europiečių. Manoma, kad prie sunitiškų karinių organizacijų, tokių kaip IS, prisidėjo apie 20 tūkst. užsienio kovotojų, ir penktadalis jų atvyko iš Europos valstybių. Belgija tapo pirmąja ES šalimi, patyrusia iš Sirijos grįžusio vieno tokio kovotojo, Prancūzijos piliečio, ataką - per ją pernai Briuselio žydų muziejuje žuvo 4 žmonės.

Kol kas neaišku, ar Europa iš tikrųjų pasirengusi persijoti visus migrantus, tvirtinančius, kad yra pabėgėliai, ir išryškinti ekstremistus.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"