TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Begalinis kelias į laisvę

2009 09 17 0:00
Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Kalbėta Prancūzijos Senate, Baltijos kelio minėjime 2009 m. rugsėjo 8 d.

Metinės ir pats įvykis, kurį šiandien prisimename, neturėtų riboti mūsų žvilgsnio ir telkti dėmesį tik į tą dieną prieš 20 metų. Arba - į džiaugsmingos žmonių grandinės paveikslus, kai milijonai sujungė rankas Baltijos žemės autostradoje per 600 kilometrų iš pietų į šiaurę. Tai buvo kai kas daugiau, negu buvo. Baltijos kelio manifestacija įgijo tikrą moralinę ir politinę reikšmę, kur kas didesnę už tą regimąją, įspūdingą ir jaudinančią, kurios taip pat niekad nepamirš ten dalyvavusieji.

Kaip visa tai trumpai apibūdinus?

Baltijos kelias, didingas 1989 metų rugpjūčio 23-iosios įvykis, jungė minėjimo ir manifestacijos bruožus bei turinį. Apie du milijonai žmonių stovėjo gyvoje grandinėje nuo Vilniaus per Rygą iki Talino, prisimindami dešimtis milijonų Stalino-Hitlerio sąmokslo, kuriuo prieš 50 metų buvo pradėtas Antrasis pasaulinis karas, aukų. O dar stipriau žmonės reiškė savo to meto valią ir reikalavimą: baigti karą, baigti jį taika ir laisve, kurią turi atgauti paskutinės kare pavergtos tautos - Lietuva, Latvija, Estija. Ir tai įvyko labai greit! Žmonių valia padarė stebuklą. Atsivėrė kelias ir kitiems patekusiems į sovietų nelaisvę.

Kremliaus valdžia pratrūko pykčiu, bet masės mus rėmė, ypač pažymėtina, Rusijoje. Nėra ko stebėtis, kad Berlyno siena griuvo. Baltijos kelias turėjo atšakas iki Maskvos ir Berlyno, jis daug prisidėjo, kad mes visi vienytumės laisvėje. Tai ligi šiol taip žavi europiečius, ką nors žinančius apie faktą bei ryšį tarp Baltijos kelio ir Berlyno sienos, kad UNESCO neseniai įtraukė mūsų pergalės dieną, rugpjūčio 23-iąją, į Pasaulio atminties registrą.

Nuo šiol ji ateina unikaliai susipynusi arba tarsi kontrapunkte su Europos diena nacizmo bei komunizmo aukoms atminti, beje, pastarąjį mandagiai vadinant stalinizmu. Ką gi, šiame nūnai nepaprastai regimame istorijos žirgų kelyje liko ir vienas arba du dvokiančios substancijos gabalai su dviejų krauju susitepusių užsienio reikalų ministrų parašais. Medžiaga dvokia ligi šiol, ir tai nėra, kaip norėtų matyti p. Putinas, saldi razina sename pyragėlyje.

Dabar norėčiau pasidalyti ypatingesniais pastebėjimais.

Jei tada, prieš 20 metų, atsivėrė naujas kelias daugeliui tautų, tai kurlink, į kokį siekį ir konkretų tikslą jis galėjo vesti?

Manau, į naują gyvenimo kokybę. Žinoma, į orų gyvenimą laisvėje. Ir Baltijos kelias parodė, tiesiog įrodė, kad įmanoma juo keliauti džiaugsmingoje brolystėje!

Ir pati laisvė buvo siekis. Atrasdami, koks tai didis dalykas - nieko daugiau nebijoti, suvokėme, kad jis byloja apie visus žmones ir jų bendruomenes aplink mus. Istorinis lietuvių ir lenkų sukilėlių šūkis, kai jie ėjo prieš pavergusią XIX amžiaus Rusijos imperiją - "už jūsų ir mūsų laisvę!" - buvo vėl puikiai ir giliai suprantamas vos prieš 20 metų. Mažų mažiausia, Baltijos kelyje.

Laisvę visoms pavergtoms tautoms - taip pat Rusijai!

Tas metas, 1998-1992-ieji, buvo garbingiausias naujojoje Rusijos istorijoje, gali būti, visoje jos istorijoje. Iš besibaigiančios, nykstančios totalitarinės komunizmo imperijos kilo nauji siekiai, nauji žmonės, turtingi širdy, ne kišenėje, kupini geros valios, pasirengę kurti savo naują visuomenę ir naują valstybę, kokios dar niekad nebuvo - demokratinę Rusiją!

Net paskutinis Sovietų Sąjungos komunistinis, bet jau rinktų atstovų parlamentas sugebėjo 1989 metų gruodį pasmerkti ir panaikinti minėtą bjauriausiąjį paktą, kurį prieš 50 metų buvo sudarę iš esmės Hitleris ir Stalinas - ir būtent šio panaikinamojo žingsnio mes reikalavome Baltijos kely: pone Gorbačiovai, nušluok tą gėdą! Ir Liaudies deputatų suvažiavimo dauguma balsavo už panaikinimą.

Kur šiandien toji Rusija, kurioje vyravo garbingi žmonės? Galbūt Miegančiosios Gražuolės karste.

Pralaimėjimas atėjęs po kelerių metų buvo neprotingos Europos klaida ir pralaimėjimas. Vakarų lyderiai šaukė: "Mums reikia stiprios Rusijos!", o ne išmintingos, teisios ir garbingos, prisikeliančios po savo kruvinų diktatūrų su nauja žmoniškumo dvasia. Šiandien matome nelemtas pasekmes, kai buvo padaryta toji pralaiminčiųjų nugalėtojų klaida Vakaruose, ir jos nelemtos pirmiausia Rusijos liaudžiai. Nacionalizmas ir ekspansionizmas - tai joks "atgimimas", bet priešingai - dvasinis nuosmukis. Ir vis dėlto, broliško bendradarbiavimo demokratijos sąlygomis Baltijos kelias tebelieka atviras.

Brolybė, lyg ir netiesioginis krikščionybės nusakymas - nejau tai vis dar galima? Du 1989-1991 metų įvykiai įrodė, kad tai ne utopija. Pirmasis įvykis buvo Baltijos kelias. Antrasis - savo laisvės ir orumo gynyba plikomis paprastų žmonių rankomis, kai jie dar sykį susijungė gyvose grandinėse aplink Vilniaus televiziją, kad pasipriešintų ligi dantų ginkluotiems sovietų įsiveržėliams ir žudikams 1991-ųjų Sausį.

Ta dainuojanti rezistencija buvo tiesioginė Baltijos kelio tąsa, ir visai panašiai atsiskleidė kitos sausio dienos Maskvoje, kai šimtai tūkstančių protestuotojų pasipylė į gatves su vėliavomis ir šūkiais: "Laisvę Lietuvai!" "Šalin rankas nuo Lietuvos!" O, ponios ir ponai, tai nebuvo miražas. Netrukus, 1991-ųjų rugpjūtį, Maskvoje per pučistinę bolševizmo agoniją rusų demokratai telkėsi miniomis apsupdami ir gindami savo parlamentą ir kalbėjo: "Mes darome tą patį, ką lietuviai darė Vilniuje." Tokia tad buvo mūsų ekspansija - ne teritorinė, bet dvasinė.

Kur toji Rusija šiandien? - kartais klausiame savęs. Galbūt, ir vis turint vilties, ji pasislėpusi Miegančiosios Gražuolės kape. Mes taip svajojame politiškai korektiškai tylėdami.

Atsiprašau, kad kalbėjau per daug.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"