TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Belgija: laivas, kuris vis tiek nuskęs

2011 02 28 0:00
Flamandai ir valonai niekada nepasidalys Briuselio - abi kalbinės grupės laiko jį savu.
AFP/Scanpix nuotrauka

Ar Belgijos ekonomika ir toliau gyvuos kaip iki šiol, kai šalis gyvena be vyriausybės jau daugiau kaip 250 dienų?

Iš pažiūros politinė aklavietė nepadarė šaliai jokios žalos. Mokesčiai vis dar surenkami, šiukšlės išvežamos, mokyklos dirba. Centrinio banko skaičiai rodo, kad vartotojų pasitikėjimas šalimi stiprus - toks pats, koks buvo ir 2007-ųjų vasarį. Taigi kyla pagrįstas klausimas, ar ta vyriausybė apskritai reikalinga. O gal jos funkcija turi būti visai kitokia, jei šalis ir taip rieda toliau?

Vienas nerimą keliantis veiksnys - milžiniška valstybės skola, siekianti 100 proc. metinio bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai trečia didžiausia skola Europos Sąjungoje (ES), todėl ir peršasi palyginimai su Ispanija bei Portugalija ar net su Airija ir Graikija. Belgams juos girdėti labai nesmagu, nes kitos panašiai paveiktos ES šalys jau pradėjo tvarkytis. Belgijos karalius taip pat paprašė laikinosios vyriausybės mažinti išlaidas. Ekonomistai nusiteikę niūriai: laukia katastrofa.

"Kitos išeities nėra. Jei turi 100 proc. BVP dydžio valstybės skolą ir senstančią populiaciją, ką nors turi daryti. Negalima iki begalybės atidėlioti radikalių priemonių", - sako Carstenas Brzeski iš Briuselio "ING Bank".

Tačiau šaliai, neturinčiai stiprios vyriausybės, neįmanoma imtis tikrų skausmingų priemonių mažinant išlaidas ir didinant mokesčius - tik tai gali ištirpdyti skolą.

Belgijos partijos mėgina sudaryti vyriausybę nuo 2010 metų birželio 13 dienos rinkimų. Tačiau perspektyva, kad šalyje atsiras stipri vyriausybė, galinti vykdyti griežtas reformas, vis labiau neįtikima. Belgija visiškai susiskaldžiusi į lingvistiniu pagrindu sudarytus turtingos šiaurinės Flandrijos ir skurdesnės prancūziškai kalbančios pietinės Valonijos regionus. Kiekvienas jų turi savo regioninį parlamentą ir dar kiekvienos kalbinės grupės parlamentus. Tokios sistemos rezultatas - nacionalinių politinių partijų mirtis ir nuolatinė kova dėl kalbos.

Kalbinis susiskirstymas Belgijoje taip įsitvirtino, kad flamandų ir valonų bendruomenės neturi nieko bendra viena su kita ir nesileidžia į jokius kompromisus.

Apžvalgininkas Marcelis Selas baiminasi, kad šalis pasmerkta, ir lygina ją su "Titaniku": pastarieji rinkimai buvo tas ledkalnis, į kurį laivas atsitrenkė, ir nieko nebegalima padaryti - jis vis tiek nuskęs.

Yra ir kitaip manančiųjų. Flamandų laikraščio "De Standaard" politikos apžvalgininkas Markas Reynebeau netiki, kad šalis skiltų: Belgija tokia susipynusi, ypač glaudžiai ji siejasi su Briuseliu viduryje, kad vien jau techniškai nebūtų įmanoma jos suskaldyti. Dvikalbį Briuselį savu laiko ir valonai, ir flamandai, tad susitarti, kaip pasidalyti šalį, jiems nepavyks.

Visa bėda, kad nepavyksta susitarti ir dėl nacionalinės vyriausybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"