TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Belgijos galvosūkis Yves'ui Leterme

2007 06 19 0:00
Naujasis Belgijos ministras pirmininkas Y.Leterme švenčia pergalę.
AFP/Scanpix nuotrauka

Po sekmadienį įvykusių Belgijos rinkimų iš valdžios traukiasi ministro pirmininko Guy Verhofstadto vadovaujamas kairiųjų blokas.

Belgijos ministro pirmininko poste Gay Verhofstadtą turi pakeisti Flandrijos premjeras Yves'as Leterme. Jo vadovaujama Flandrijos krikščionių demokratų partija laimėjo 30 iš 150 vietų federaliniame parlamente. Vietinė spauda pabrėžia, kad atsirevanšuoti Krikščionių demokratų partijai pavyko po 8 metų. Dešiniųjų radikalų "Flamandijos poreikis" gavo 17 vietų parlamente, o besitraukianti valdančioji G.Verhofstadto partija buvo tik trečia. G.Verhofstadtas yra populiaresnis politikas negu Y.Leterme, bet belgai balsuoja už partijas, o ne už asmenis. Balsavime dalyvavo 7,7 mln. Belgijos piliečių. Iš viso šalyje gyvena 10,5 mln. žmonių.

Suformuoti vyriausybę po rinkimų patikėta flamandui Y.Leterme. Tai ypač sunki užduotis šioje dviejų kalbų šalyje dar ir dėl to, kad naujasis lyderis pasisako už didesnės autonomijos suteikimą šalies regionams. Prancūziškai kalbantys Belgijos gyventojai nepritaria šiai politikai. "Šiuo metu, kai visa Europa integruojasi, darbo jėgos rinka liberalizuojasi, neprotinga vykdyti decentralizacijos politiką. Niekas pasaulyje nežino Flandrijos ir Valonijos, bet visi žino Belgiją", - sako analitikai. Tačiau Y.Leterme tvirtina, kad sunku centralizuotai valdyti šalį, kurios regionai "nuėjo skirtingą ekonominės evoliucijos kelią". "Kad įveiktumėme šią problemą, mes turime suteikti regionams didesnę autonomiją. Briuselio, Flandrijos ir Valonijos ekonominė padėtis labai skiriasi, šiuos regionus sunku valdyti centralizuotai", - sakė jis. Tam, kad įgyvendintų savo sumanymus, Y.Leterme reikės dviejų trečdalių parlamento palaikymo. Tačiau vargu ar jam pavyks sudaryti tokią koaliciją. Geriausia, į ką galėtų pretenduoti Y.Leterme, - paprastoji dauguma.

Politogogai teigia, kad yra didžiulių skirtumų tarp dešiniųjų Valonijos ir Flandrijos partijų. "Flandrijoje dauguma gyventojų dešinieji, o Valonijoje, net ir dešiniaisiais besivadinanti partija laikosi kairiųjų pažiūrų. Tai labai apsunkina koalicijos formavimą." Flandrijoje gyvena 60 proc. šalies gyventojų. Be to, pasak politologų, nereikėtų pamiršti ir to, kad vyriausybėje turi būti išlaikytas proporcinis olandiškai ir prancūziškai kalbančių piliečių atstovavimo principas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"