TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Belgijos vienybė pakibo ant plauko

2010 06 14 0:00
B.de Weveris - galimas naujasis Belgijos premjeras, siekiantis Flandrijos nepriklausomybės.
AFP/Scanpix nuotrauka

Dažnai sakoma, kad nėra tokios tautybės kaip belgas, o ir pati šalis - priverstinis darinys. Šie parlamento rinkimai kelia kaip niekada didelę grėsmę Belgijos vienybei.

Balsavimas Belgijoje privalomas, tad vakar rinkti naujo parlamento į rinkimų apylinkes skubėjo maždaug 7,7 mln. belgų rinkėjų. Apklausos rodė, kad geriausiai turi pasirodyti stiprios flamandų partijos, o tai savo ruožtu kurstė nuogąstavimus, kad šalies, kurioje gyvena 6,5 mln. flamandų ir 4 mln. prancūzakalbių, vienybei gali ateiti galas.

Į nepriklausomybę linkstantis Naujasis flamandų aljansas (N-VA), kuriam vadovauja 39 metų Bartas de Weveris, galėjo tikėtis surinkti maždaug 25 proc. balsų turtingesniame Belgijos šiaurėje esančiame Flandrijos regione, kur gyventojai kalba olandiškai. Drauge su kitomis separatistų partijomis N-VA galėjo gauti 40 proc. balsų - toks skaičius jau pašiurpintų federalistų politikus skurdesnėje Valonijoje šalies pietuose, kur gyventojai kalba prancūziškai. Tik sostinės Briuselio regionas oficialiai yra dvikalbis.

B.de Weveris neslepia, kad laikui bėgant norėtų, jog Flandrija nutrauktų ryšius su Valonija ir įeitų į Europos Sąjungą kaip atskira nepriklausoma narė. Valonija yra labai priklausoma nuo finansų iš Flandrijos, joje tokių stiprių separatistinių nuotaikų nėra.

Rinkimai buvo sušaukti metai pirma laiko, kai balandžio 26 dieną dėl ginčo vienos dvikalbės rinkimų apygardos klausimu žlugo premjero Yves'o Leterme'o penkių partijų koalicija.

Labai tikėtina, kad naujasis Belgijos premjeras bus B.de Weveris. Jis sieks, kad nacionalinei vyriausybei priklausančios sritys - teisingumas, sveikatos apsauga, socialinė rūpyba ir mokesčiai - būtų perduotos regionams. Taip būtų baigtas jau 30 metų trunkantis Flandrijos ir Valonijos autonominių savivaldos galių didinimas.

10,5 mln. gyventojų turinčiai Belgijai artimiausiais metais dėl ekonomikos krizės teks 22 mlrd. eurų sumažinti valstybės išlaidas, tačiau šias problemas per rinkimų kampaniją nustelbė flamadų ir valonų kivirčas. Pagrindinį Belgijai iškilusį klausimą geriausiai suformulavo Belgijos finansų ministras frankofonas liberalas Didier Reyndersas: "Ar mes vis dar norime gyventi kartu?"

Vis dėlto apklausos rodo, kad skirtingai kalbančių regionų piliečiai nori daugiau savivaldos, bet ne skyrybų: 84 proc. belgų nenorėtų, kad jų šalis subyrėtų. Jau dabar regionai kone viską turi atskirai: politines partijas, spaudą ir televiziją, net skautų organizacijas ir Raudonojo Kryžiaus bei "Amnesty International" padalinius.

2003 metais Belgijos aukščiausiasis teismas nustatė, kad olandų kalbos paskelbimas vienintele oficialia Flandrijos kalba yra neteisėtas. Metams bėgant daug Briuselio frankofonų persikėlė gyventi į žaliuojančius flamandų priemiesčius. Jie kaltinami, kad atsisako mokytis olandų kalbos ir integruotis.

Flamandų ir valonų skirtumai - ne tik kalbiniai. Flamandai konservatyvesni ir pasižymi didesniu verslumu. Valonijoje ilgai dominuojantys socialistai garsėja korupcija ir prastu valdymu. Flandrijoje nedarbas perpus mažesnis nei Valonijoje, o bendrasis vidaus produktas - 25 proc. didesnis. Flamandai nuolat skundžiasi, kad jų prancūziškai kalbantys kaimynai gyvena iš jų kišenės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"