TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Belgų tyrimą temdo didžiulės klaidos

2016 04 02 6:00
Po sprogdinimų Briuselyje Belgijos kariai pasiųsti saugoti Europos Komisijos būstinės. AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Susiskaldžiusios ir menkai finansuojamos Belgijos saugumo struktūros klupdamos sekė Briuselyje įsitaisiusį džihadistų tinklą. Belgijos valdžia kritikuojama, kad dėl saugumo struktūrų silpnumo ši maža Europos šalis išlieka lengvas ekstremistų taikinys.

Belgijos valdžia pripažįsta padariusi klaidų prieš, per Briuselio atakas ir po jų, nors rengėsi išpuoliams po Paryžiaus teroro aktų, kurių sumanytojai buvo iš Belgijos, ir ėmėsi priemonių prieš kelias savaites iki sprogdinimų, sudrebinusių Belgijos sostinės oro uostą ir metro. Kaip dabar matyti, saugumo pajėgos nesugebėjo užbėgti už akių įtariamiesiems, veikiau visą laiką per žingsnį nuo jų atsiliko, o sprogdinimų dieną nereagavo tinkamai. Pirmiausia į akis krinta tai, kad reakcija buvo per lėta.

Interpolo išplatintose nuotraukose - broliai Khalidas (kairėje) ir Brahimas el-Bakraoui, identifikuoti kaip Briuselio sprogdintojai mirtininkai.

Kodėl veikė metro?

Vienas labiausiai šokiruojančių klausimų – kodėl nebuvo uždarytas Briuselio metro. Sprendimas evakuoti žmones iš metropoliteno ir penkių geležinkelio stočių buvo priimtas 8 val. 50 minučių – praėjus 52 minutėms po dviejų sprogdinimų Belgijos sostinės oro uoste (bombos Zaventeme sprogo 7 val. 58 min.). O trečioji bomba traukinyje Malbeko stotelėje, Europos institucijų kvartale, nugriaudėjo 9 val. 11 minučių. Taigi po pirmojo sprogimo jau buvo praėjusi daugiau kaip valanda. Malbeke žuvo gerokai daugiau žmonių nei oro uoste. Jei metro jau būtų buvęs sustabdytas, tų aukų, tikėtina, galėjo būti išvengta.

Metro kompanija STIB sako negavusi vyriausybės nurodymo uždaryti metropoliteną. Ministrai negali atsakyti, kodėl nieko nebuvo daroma daugiau kaip valandą. Traukiniai važinėjo dar 21 minutę ir po vyriausybės sprendimo evakuoti žmones iš metro.

Geležinkelio operatoriai tvirtina tą patį – negavę nurodymo iš vyriausybės. Traukiniai geležinkeliu kursavo dar kurį laiką po trečiojo sprogimo, operatorė „Infrabel“ ėmė veikti pagal savo vidaus krizių planą 9 valandą 45 minutės.

Kodėl pražiopsojo brolius?

Virtinė klaidų padaryta pražiopsant du brolius, kurie susisprogdino kovo 22 dieną. Bet dėl to kalti ne tik Belgijos pareigūnai. Brahimo el-Bakraoui atvejis atskleidė, kaip prastai dalijamasi žvalgybine informacija visoje Europoje.

Abu broliai Khalidas ir Brahimas el-Bakraoui buvo užkietėję nuteisti nusikaltėliai, paleisti iš kalėjimo lygtinai. Didžiausia Belgijos ir kitų šalių klaida, kad nebuvo suprastas pavojus, kurį šie asmenys kėlė kaip islamistai, susiję su vadinamąja Islamo valstybe (IS).

B. el-Bakraoui buvo paleistas 2014 metų spalį, atlikęs mažiau nei pusę devynerių metų įkalinimo bausmės už nusikaltimą, per kurį iš kalašnikovo paleido ugnį į policiją. Jis atgavo laisvę iškalėjęs ketverius metus. Belgijos vyriausybė jau kritikavo teismus, kad pagal jų priimtus sprendimus praslysta tokie asmenys. Jis sulaužė lygtinio paleidimo sąlygas ir 2015 metų birželį buvo sulaikytas Turkijoje prie Sirijos sienos.

Turkijos prezidentas pareiškė, kad Ankara įspėjo Belgiją bei Nyderlandus, jog šis asmuo yra „užsienio teroristų kovotojas“, bet Olandijos vyriausybė tai kategoriškai neigia. Nyderlandai tvirtina, jog turkai nesiėmė veiksmų, kurių paprastai imamasi prieš įtariamuosius radikalius islamistus.

Rezultatas tas, kad olandai leido B. el-Bakraoui patekti į šalį per Šipolio oro uostą, nes neturėjo apie jį duomenų. O belgai vis dar laikė jį smulkiu nusikaltėliu, o ne islamistu, nors žinojo, kad jis sulaužė lygtinio paleidimo sąlygas ir buvo nukeliavęs į Turkijos Gaziantepo miestą prie Sirijos sienos.

Pernai rugsėjo 25 dieną B. el-Bakraoui buvo įtrauktas į JAV kovos su terorizmu padalinio stebimų asmenų sąrašą. Gruodį Interpolas paskelbė jo brolio Khalido paiešką. Kovo 16 dieną Niujorko policija išplatino įspėjimą dėl abiejų šių brolių, o kitą dieną persiuntė jį Belgijos policijai.

Sprogimų nuniokotas Zaventemo oro uostas tik vakar iš dalies atnaujino darbą.

Kaip medžiojo Paryžiaus užpuoliką?

Kelis mėnesius po lapkričio 13 dienos teroro aktų Paryžiuje Belgijos policija ieškojo pagrindinio šių išpuolių įtariamojo ir vienintelio likusio gyvo dalyvio Salaho Abdeslamo. Baiminantis atakų Briuselyje buvo padidintas pavojaus lygmuo ir imtasi daugybės saugumo priemonių. S. Abdeslamas buvo sučiuptas kovo 18 dieną vos už kelių metrų nuo tos vietos, kur užaugo. Manoma, kad jis suplanavo išpuolius, kurie buvo įvykdyti praėjus keturioms dienoms po jo arešto.

Paaiškėjo, kad į šiaurę nuo Briuselio esančio Mecheleno policija pernai gruodžio pradžioje neperdavė informacijos apie Abidą Aberkaną, radikalizuotą bendrininką, palaikiusį ryšius su S. Abdeslamu. Šiedu vyrai galiausiai buvo užklupti A. Aberkano motinos adresu. Policija aiškinosi, kad šaltinis nebuvo patikimas, bet pripažino padariusi klaidą.

Kaip kvotė S. Abdeslamą?

Ar Belgijos tyrėjai galėjo padaryti daugiau, kad išgautų iš S. Abdeslamo žinių apie naujas suplanuotas atakas?

Tai, kad buvo sučiuptas S. Abdeslamas, buvo laikoma didžiausia Belgijos saugumo struktūrų sėkme. Per pirmas apklausas jis, sakoma, laisvai kalbėjo su kvotėjais. Tačiau nuo to laiko, kai buvo areštuotas, iki Briuselio sprogdinimų islamistas buvo tardomas tik vieną valandą. Nuo tada informacijos lobiu iki atakų vadintas S. Abdeslamas, pasak jo advokatų, užsisklendė. Be to, jis buvo apklaustas tik dėl savo vaidmens vykdant Paryžiaus išpuolius, nors namuose, kuriuose slapstėsi iki kovo 18-osios, buvo rastas detonatorius ir ginklai.

Dabar mes žinome, kad nors S. Abdeslamas buvo areštuotas, mažiausiai trys artimi bendrininkai – Khalidas ir Brahimas el-Bakraoui bei Najimas Laachraoui – po keturių dienų susisprogdino oro uoste ir metro stotelėje. Khalidas nuomojo Briuselyje butą, kuriame S. Abdeslamas slėpėsi iki kovo 18-osios, bei namą Šarlerua, kuriuo naudotasi prieš Paryžiaus atakas. N. Laachraoui, manoma, gamino bombas.

Islamistai sekė Belgijos ministrą pirmininką Charles'į Michelį.

Kas praslydo iki kovo 22-osios atakų?

Būta kelių nepatikrintų pranešimų, kad Belgijos valdžia buvo įspėta apie Briuselio oro uoste planuojamas atakas.

Pasak Graikijos transliuotojo „Skai TV“, 2015 metų sausį Atėnų Pakgrati rajone esančiame bute, kuriuo naudojosi Paryžiaus atakų gaujos vadeiva Abdelhamidas Abaaoudas, rastame kompiuteryje ir USB aptiktas žemėlapis bei Zaventemo oro uosto planas. Belgijos prokurorai to nepatvirtino, bet butas buvo graikų policijos apieškotas praėjus kelioms dienoms po belgų reido prieš islamistų kuopelę Vervjė miestelyje, kur buvo nukauti du įtariamieji. Prancūzijos spauda pranešė, jog Atėnuose rasto kompiuterio kietajame diske buvo aptikti ranka rašyti rašteliai ir atakų planai, visos detalės sutapo su sprogdinimais Briuselio oro uoste.

Kur dingo žmogus su kepure?

Ieškodama trečiojo sprogdintojo, filmuotoje medžiagoje matomo su balta striuke ir kepure, Belgijos policija susidūrė su sunkumais. Iš pradžių manyta, kad tai bombų gamintojas N. Laachraoui, bet paskui buvo patvirtinta, kad jis žuvęs.

Tada buvo areštuotas žmogus, kurį Belgijos žiniasklaida įvardijo kaip Faycalą Cheffou, jam buvo pateikti kaltinimais „teroristiniu nužudymu“. Tačiau šis žmogus buvo paleistas, kai pasakė tuo metu buvęs namuose ir atsiliepinėjęs į skambučius mobiliuoju telefonu. Paleidusi šį asmenį policija atsidūrė aklavietėje ir vėl turėjo kreiptis į žmones pagalbos ieškant žmogaus su kepure.

Kaip sekė premjerą?

Briuselyje sprogdinimus surengę džihadistai taip pat rinko pastatų, kuriuose dirba ir gyvena Belgijos ministras pirmininkas Charles'is Michelis, nuotraukas. Ši medžiaga po atakų aptikta į šiukšliadėžę išmestame kompiuteryje. Jame buvo ir vieno sprogdintojo – Brahimo el-Bakraoui – paskutinis pranešimas. Jis skundžiasi, kad yra medžiojamas ir nebesijaučia saugus.

Tas kompiuteris buvo rastas kitą dieną po atakų Maxo Rooso gatvėje Briuselio Schaerbeeko rajone. Visi trys įtariamieji, užfiksuoti oro uosto vaizdo stebėjimo kamerų, išėjo iš namo toje pačioje gatvėje ir išvažiavo į oro uostą taksi. Jo vairuotojas vėliau atvedė policiją į tą vietą, joje rasta sprogmenų.

Kompiuterio bylose buvo surinkta medžiaga apie pastatą, kuriame dirba ministras pirmininkas, adresu 16 Rue de la Loi, bei detalės apie jo oficialią rezidenciją Lambermonto gatvėje. Neaišku, ar nuotraukos paimtos iš interneto, ar darytos pačių sprogdintojų.

Šis kompiuteris tapo itin svarbiu šaltiniu Belgijos tyrėjams, ieškantiems trečiojo įtariamojo, kuris, manoma, pabėgo iš oro uosto, kai nesuveikė sprogmenys jo lagamine.

Prie pat premjero kanceliarijos, esančios toje pačioje gatvėje kaip ir Malbeko metro stotis, kurioje susisprogdino Brahimas el-Bakraoui, įsikūrusi JAV ambasada. Medžiagos, rastos nešiojamajame kompiuteryje, kopijos perduotos amerikiečių Federaliniam Tyrimų Biurui (FTB).

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"