TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Belgų vyriausybė gelbės banką

2011 10 11 0:00
"Dexia" dažniausiai skolina valstybių vietinei valdžiai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Belgijos vyriausybė nutarė nacionalizuoti jos valstybėje veikiantį prancūzų ir belgų banką "Dexia".

Belgijos vyriausybė nupirks šalyje esantį banko filialą už 4 mlrd. eurų. Šiame banke dirba 6 tūkst. darbuotojų, o 4 mln. klientų turi 80 mlrd. eurų indėlių. "Dexią" sutarta gelbėti, kai savaitgalį susitikę Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy nusprendė, kad Europoje nuo krizės nukentėjusių bankų kapitalas turi būti restruktūrizuotas.

"Dexia" taip pat užsitikrino 90 mlrd. eurų vertės valstybines garantijas. Tai leis bankui skolintis artimiausius 10 metų. Belgija suteikė 60,5 proc. garantijų, Prancūzija - 36,5 proc., Liuksemburgas - 3 procentus. Po valdybos posėdžio, kuris truko 14 valandų, "Dexia" pritarė gelbėjimo planui.

Pagalbos šis bankas, vienas didžiausių pasaulių skolintojų, teikiančių paskolas valstybių vietinei valdžiai, paprašė jau antrą kartą per trejus metus. 2008-aisiais Prancūzija, Liuksemburgas ir Belgija skyrė 6,4 mlrd. eurų injekciją. Nuo tada "Dexia" mėgino mažinti priklausomybę nuo trumpalaikio skolinimosi, atsikratyti dalies turto. Tačiau prastėjanti padėtis euro zonoje ir mažėjančios galimybės skolintis tarpbankinėje rinkoje šias pastangas sužlugdė. Bankas yra paskolinęs 20,9 mlrd. eurų penkioms prasčiausiai besilaikančioms euro zonos valstybėms - Graikijai, Italijai, Portugalijai, Ispanijai ir Airijai. Antrąjį šių metų ketvirtį "Dexia" patyrė 4 mlrd. eurų nuostolį. Reitingų agentūra "Moody's" net buvo įspėjusi Belgiją dėl tokios prastos banko padėties sumažinti belgų vyriausybės skolinimosi reitingus.

Banko "Dexia" problemos kėlė sąmyšį finansų rinkose ir gąsdino Europos lyderius, kad bėdos gali persimesti ir į kitas žemyno finansų institucijas. Tačiau Prancūzijos ir Vokietijos nuomonės dėl bankų kapitalo restruktūrizavimo būdų išsiskiria. Paryžius norėtų, jog pinigai tam reikalui būtų skiriami iš 440 mlrd. eurų Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės, o Berlynas tikina, kad šio fondo lėšos turėtų būti naudojamos tik blogiausiu atveju.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"