TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Belsk ir nebus atidaryta

2008 04 07 0:00
Prorusiška Ukrainos Regionų partija Donecke sutelkė dideles NATO priešiškai nusiteikusių žmonių minias, kurios mitingavo "Už pasaulį be NATO".
AFP/Scanpix nuotrauka

Neišspręstas svarbiausias Bukarešto susitikimo klausimas - Ukrainos ir Gruzijos narystė. Apsimetę, jog viskas gerai, Aljanso vadovai džiūgavo, kad į vadovybės struktūras grįžo Prancūzija.

Karingoji Europa.

Užteko peržvelgti žiniasklaidoje dar prieš susitikimą skelbtus ekspertų svarstymus ir jo išvakarėse buvo aišku, kad visos suinteresuotos šalys laukė patvirtinimo: ar NATO laikysis principingai ir pakvies Ukrainą ir Gruziją prisijungti prie Narystės veiksmų plano (NVP), ar pasiduos Rusijos spaudimui. Pasirodo, principingumo neužtenka, ypač mūsų sąjungininkams Europoje.

Nepaisant JAV deklaruotos paramos, prieš Kijevo ir Tbilisio (taigi už Maskvos) siekius balsavo net 7 Aljanso valstybės. Tiesą sakant, būtų užtekę ir vieno vienintelio veto, bet karingieji europiečiai, matyt, nusprendė balsuoti taip, kad Maskvoje tikrai išgirstų ir žinotų, jog į Vakarus nuo Kaliningrado yra patys ištikimiausi dujų pirkėjai.

Na ką gi, savo jie pasiekė. Tikrasis farsas prasidėjo, kai savo nepasitenkinimą gana aiškiai pareiškė prezidentai Viktoras Juščenka ir Michailas Saakašvilis. Be to, jų poziciją akivaizdžiai parėmė nemaža dalis NATO valstybių spaudos. Tada pasipylė pasiaiškinimai, vieni už kitus nuobodesni. Ukrainoje esą per maža visuomenės parama narystei, Gruzija turi neišspręstų teritorinių problemų... Bene geriausiai savo veto aiškino vokiečiai. Jie tvirtino suprantą Ukrainos ir Gruzijos interesus, tačiau prašė suprasti ir dabartinių NATO narių interesus: jei ką, naujuosius narius juk reikės ginti visam Aljansui!

Na, žinote, o kam gi dar tas Aljansas reikalingas? Tai gal šaunieji Napoleono ir Frydricho Didžiojo palikuonys taip pat "narsiai" stotų ginti ir kitų mažųjų NATO valstybių, jei šioms kas grasintų?

Ryžtingas neryžtingumas

Gana operatyviai susitikimo dalyviai suprato, kad pasielgė netinkamai ir kad nesibaigiantis neargumentuotas kartojimas "rusai neturi įtakos mūsų sprendimams" nieko neįtikina. Didžiosios Aljanso galvos vėl susirinko į draugę ir iš to gimė naujas genialus sprendimas. Aljansas pareiškė, jog nori ateityje matyti Ukrainą ir Gruziją savo narėmis, bet joms reikia dar šiek tiek laiko, kad tinkamiau pasirengtų. Labai gudru: ir rusai turėtų būti patenkinti, ir gruzinams su ukrainiečiais palikta "stipri viltis".

Taigi "laiko pasiruošti" Kijevas ir Tbilisis gavo iki gruodžio mėnesio, kai jų prašymas vėl bus svarstomas. O kas pasikeis iki to laiko? Gali pasikeisti nemažai kas. Rusija gali skirti dar daugiau paramos Viktorui Janukovičiui, kad tas dar aktyviau vestų ukrainiečius į "anti-NATO" maršus. Jei Aljansui taip jau rūpi ta visuomenės nuomonė, galėjo įvesti būtiną sąlygą, jog reikalinga ne mažiau kaip kokių 70 proc. gyventojų parama.

Daug kas gali pasikeisti ir Gruzijoje. Tbilisis, aišku, neatsisakys narystės NATO siekių, o ir Gruzijos visuomenė pademonstravo savo norus per referendumą. O štai Rusija gali imti ir pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę. Ką ten smulkintis, gali net paimti jas į oficialią savo globą (dabar Maskvos valdžia ten dominuoja, bet vis dar neįteisinta). Tokiu atveju Aljansas vargu ar išdrįstų priimti Gruziją. Juk "teritorinės problemos", dėl kurių virkauta Bukarešte, jau būtų ne Tbilisio, Cchinvalio ir Suchumio reikalas, o tiesioginis Tbilisio ir Maskvos ginčas. O priėmus Gruziją į NATO tai jau būtų Briuselio ir Maskvos santykių problema. Žinoma, to buvo galima išvengti pakviečiant Gruziją į Aljansą dabar, bet akimirka prarasta.

Paguodos prizai

NATO vis dėlto pavyko sutvirtinti savo pozicijas Balkanuose - žalia šviesa uždegta Kroatijai ir Albanijai. Bet ir čia neapsieita be problemų - Makedonija liko už durų dėl Graikijos veto. Sunku patikėti, bet senas ginčas dėl buvusios Jugoslavijos Respublikos pavadinimo pasirodė tiesiog neišsprendžiamas. Kad ir kaip būtų, NATO siena dabar vis dėlto nusitęs nuo Vidurio Europos iki pat Peloponeso. Kad ir ką sakytų Rusija, tai neturėtų sukelti daugiau stabilumo problemų Balkanuose, o gal greičiau priešingai - turėtų sutvirtinti taiką regione.

Tačiau tikrasis (vos ne vienintelis) laimėjimas - Afganistano misija. Kanados grasinimas išvesti pajėgas buvo sukėlęs realią grėsmę visai misijai. Ir šiuo atveju nereikėtų kaltinti kanadiečių bailumu - jų kareiviai tarnauja viename iš karščiausių šalies regionų. Otava ir Vašingtonas visai pagrįstai reikalavo, kad sąjungininkai Europoje taip pat prisidėtų prie operacijos. Misiją kilniai išgelbėjo Pancūzija. Prezidentas Nicolas Sarkozy padarė tiesiog "revoliucinį" pareiškimą: Prancūzija grįžta į NATO!

Charles'io de Gaulle'io laikais pasitraukęs iš Aljanso vadovaujamų struktūrų Paryžius vėl žengia į aukščiausias Aljanso sferas. Va dabar tai Prancūzija prisimins senus gerus laikus ir vėl parodys visam pasauliui, kad ji taip pat yra supervalstybė! Į Afganistaną ji nusiųs net 1000 kareivių ir parems ten kovojančius kanadiečius.

Išties, Paryžiaus tūkstantinė išgelbėjo misiją. Bet juk į Aljansą nepakviestų gruzinų ten jau šiandien tarnauja daugiau, o Tbilisis žada, reikalui esant, dar padidinti jų skaičių. Bet kam tai rūpi? Juk jie dar "nepasiruošę narystei".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"