TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Bendrauja su Rusijos žurnalistais, bet primena apie „raudoną liniją“

2016 05 31 6:30
Diplomatas J. Kystas EIVT Rytų strateginės komunikacijos darbo grupėje vadovauja stebėsenos ir informavimo darbui su Rusijos žiniasklaida. nyheder.tv2 nuotrauka

Europos Sąjunga (ES) turi specialias intelektualias pajėgas, užsiimančias Rusijos dezinformacijos demaskavimu ir tikrų žinių apie ES skleidimu. Briuselyje dirba specialistų grupė, kurią sudaro įvairių valstybių narių atstovai. Rudenį prie jų turėtų prisijungti ir lietuvis.

Apie tai pasakojo vienas šios grupės narių Jonas Kystas. Jis yra Europos išorės veiksmų tarnybos (EITV, angl. – European External Action Service) Strateginės komunikacijos (STRATKOM) padalinio pareigūnas. „Esame 10 ekspertų grupė. Dirbame prie Rusijos tematikos, – per Vilniuje surengtą diskusiją „Troliai prieš piliečius: žiniasklaidos vaidmuo ir atsakomybė“ sakė jis. – Šis padalinys buvo įsteigtas Europos Tarybos sprendimu 2015 metais.“

Kaip teigė J. Kystas, šios grupės ekspertų tikslas yra ne tik kova su Rusijos propaganda, bet ir teigiamų žinių apie ES skleidimas Rytų partnerystės šalyse, ypač orientuojantis į Ukrainą, Moldovą ir Gruziją. Kodėl tai prioritetas? „Visi žinome, kas nutiko Ukrainoje, ir tai yra susiję su pasirinkimu, – sakė ekspertas. – Ukraina turi pati pasirinkti, ar ji eis ES keliu, ar žengs į Rytus.“ STRATKOM padalinys siekia teikti informaciją ir demaskuoti dezinformaciją, kad ukrainiečių sprendimas būtų pagrįstas ir be propagandos šydo. J. Kystas teigė, kad siekia remti nepriklausomą žiniasklaidą, jos pliuralizmą Rytų partnerystės šalyse.

Siekdami kito tikslo – kovoti su prokremliška dezinformacija, šališkai, tendencingai pateikiamomis žiniomis apie ES – STRATKOM platina savaitraštį anglų ir rusų kalbomis, skleidžia informaciją per socialinius tinklus. „Darbo reikalais dažnai važiuoju į Rusiją, – pasakojo šio padalinio darbuotojas. – Kiekvieną kartą matau, kiek daug veidų nušvinta, kai pasakau, kad rusų kalba yra vienintelė neoficiali ES kalba, turinti oficialų savo komunikacijos kanalą.“

ES rusiško kanalo nesteigs

Pasak J. Kysto, šiuo metu ES ir Rusijos politika – sudėtinga, problematiška, išgyvena krizę. Jis priminė, kas atsitiko per pastaruosius keletą metų. „Suvokiame, kad Rusija neteisėtai aneksavo Krymą. Ji pažeidė 1975 metų Helsinkio aktą, kuris patvirtino esamų Europos valstybių sienų neliečiamumą, – teigė jis. – Todėl Rusijai buvo pritaikytos tam tikros sankcijos.“ Pasak J. Kysto, ES norėtų grįžti prie dialogo su Rusija, panaikinti jai sankcijas, bet ši šalis turi įvykdyti Minsko susitarimus, išpildyti kitas sąlygas.

Tuo metu Kremliaus remiama žiniasklaida nesibodi skleisti dezinformaciją. Iškraipomos ir perkuriamos žinios. Pasak eksperto, Europos STRATKOM pasikliauna šimtais savanorių, kurie praneša apie pastebėtą dezinformaciją Rusijos žiniasklaidoje, taip pat Ukrainos ir kitų kaimyninių šalių. Padalinio darbuotojai gaunamą medžiagą analizuoja, tikrina, tada šaltiniams siunčia dezinformacijos paneigimą. Taigi medžiaga ir kaupiama, ir į ją reaguojama.

Turėtų būti ir lietuvis

J. Kystas pažymėjo, kad ES kol kas neketina steigti ir transliuoti televizijos kanalą rusų kalba, užsiimti kontrpropaganda.

„Mūsų uždavinys yra didinti žmonių sąmoningumą, kad jie suprastų, ką daro ES, – sakė jis. – Mes padedame žurnalistams, nevyriausybinėms organizacijoms, visiems tiems, kurie nori dirbti prie šių temų. Suteikiame informacijos, kurią jie galėtų panaudoti savo darbe ir tas žinias skleisti toliau – platesnei auditorijai.“

Europos išorės veiksmų tarnybos STRATKOM padalinyje dirba ekspertai iš 10 skirtingų ES valstybių. „Mano kolegos yra iš Estijos, Latvijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos... Pasirinkome vieną kolegą iš Lietuvos, kuris turėtų pradėti darbą nuo rugsėjo mėnesio, tikimės, kad jūsų šalies Užsienio reikalų ministerija šią kandidatūrą patvirtins“, – pranešė J. Kystas.

Diskusiją „Troliai prieš piliečius: žiniasklaidos vaidmuo ir atsakomybė“ organizavo Europos Parlamento Informacijos biuras Lietuvoje kartu su Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi (Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija). / Rasos Pakalkienės nuotrauka

Kalbasi neoficialiai

Eksperto teigimu, kai Rusijoje nesusitvarkoma su ekonomine krize, dėmesys nukreipiamas ir žmonių galvos užimamos kitomis temomis, nukreiptomis prieš Vakarus.

Kaip sakė J. Kystas, STRATKOM nuolat stebi, kaip Rusijos prokremliška žiniasklaida sistemingai skleidžia dezinformaciją. „Mes remiame pasipriešinimą jai tiek Rytų partnerystės šalyse, tiek pačioje ES“, – teigė jis. Pasak J. Kysto, komanda padeda žurnalistams, dalyvauja jiems skirtuose seminaruose. Siekiama, kad šie iš pirmų lūpų jie išgirstų apie tai, kas vyksta ES ir aprašytų. O tokiu būdu galima išsklaidyti tendencingas nuomones.

„Rusijos žiniasklaida yra labai įvairi“, – sakė J. Kystas. Ekspertas vardijo nedideles nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos redakcijas, tokias kaip „Novaja gazeta“, „Dožd“, RBC ir kitas, taip pat Kremliaus remiamas stambias žiniasklaidos priemones, tokias kaip kanalas „Russia Today“, naujienų agentūra „Sputnik“ ir kitas.

„Stengiamės bendrauti su Rusijos žiniasklaida, šnekamės ir neoficialiai, suteikiame įvairios informacijos, – atskleidė Europos STRATKOM padalinio atstovas. – Kalbamės su redaktoriais ir žurnalistais spaudos centruose. Ir štai ką mes suvokiame: jie patiria labai didelį spaudimą.“ J. Kysto teigimu, siekiama, kad Rusijos žurnalistai suprastų, jog nėra nieko asmeniško, bet nepritariama jų darbo praktikai. Norima parodyti, kad yra tam tikra „raudona linija“, kurios negalima peržengti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"