TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Bendros gynybos poreikis auga

2013 12 19 6:00
Bendros karinės operacijos jau tapo įprastos, tačiau kiekviena nacionalinė Europos kariuomenė vis dar mokoma ir aprūpinama ginkluote skirtingose šalyse. eeas.europa.eu nuotrauka

Šiandien ir rytoj į vieną iš reguliarių susitikimų Briuselyje renkasi 28 Europos Sąjungos valstybių narių vadovai. Pirmą kartą per penkerius metus į jų darbotvarkę yra įtrauktas bendros gynybos klausimas. Per šį laiką žemyno karinė galia gerokai smuko, o koordinuotos gynybos poreikis išaugo.

Arabų pavasaris ir Sirijos pilietinis karas atsiliepia ir Europai: tiek išaugusiu pabėgėlių skaičiumi, tiek padidėjusia teroristinių atakų grėsme. Tuo tarpu Rusija vis dar įvairiomis priemonėmis bando įtvirtinti savo kontrolę Rytų Europoje. Be to, europiečių gerovė dar niekada nebuvo tokia priklausoma nuo saugios prekybos su kitų žemynų valstybėmis. Atviri laivybos keliai yra ypač svarbūs, nes 90 proc. Europos prekybos vyksta jūra.

Iki šiol saugumo klausimais Europą labiausiai gelbėjo Jungtinių Amerikos Valstijų užnugaris. NATO gynybos našta, gulanti ant JAV pečių, išaugo nuo 63 proc. 2001 metais iki 72 proc. šiandien. 2000-aisiais JAV sąjungininkai gynybai vidutiniškai išleisdavo 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). 2007 metais šis skaičius krito iki 1,5 proc., o dėl ekonomikos krizės dar sumažėjo. Tuo tarpu JAV gynybai išleidžia 4,6 proc. savo BVP.

Tačiau Europa nebeilgai galės savo gynybos naštą perkelti ant svetimų pečių. Prezidentas Barackas Obama aiškiai pareiškė, kad JAV karinės pajėgos ketina vis mažiau dalyvauti karinėse misijose užsienyje. Naujausios apklausos duomenimis, amerikiečių visuomenės nuomonė šiuo klausimu sutampa su prezidento.

Trūksta pinigų ir dialogo

Dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio ir ES valiutos krizės Europos valstybės apleido savo karinius interesus. Stiprioms kariuomenėms reikia daug pinigų, o Europos šalių taupymo politika itin smarkiai apkarpė išlaidas gynybai. Vokietija ir Jungtinė Karalystė per kelerius pastaruosius metus kariuomenės biudžetą sumažino maždaug 8 procentais. Mažesnės šalys ėmėsi radikalesnių priemonių. Pavyzdžiui, Lietuva išlaidas gynybai sumažino net 36 procentais.

Be finansavimo problemų, Europos šalys kenčia ir dėl nesugebėjimo koordinuoti savo veiklos gynybos klausimais. Bendros karinės operacijos jau tapo įprastos, tačiau kiekviena nacionalinė Europos kariuomenė vis dar mokoma ir aprūpinama ginkluote skirtingose šalyse. Be to, nusprendusios apkarpyti kariuomenių biudžetą valstybės tai daro nepasitarusios viena su kita. Taigi kai europinės pajėgos bando bendradarbiauti mūšio lauke, dažnai susiduriama tiek su nesuderinama ginkluote, tiek su įsišaknijusiais doktrinos skirtumais.

Europos karinis deficitas buvo akivaizdus pastarųjų intervencijų metu. Nors Prancūzija ir Jungtinė Karalystė buvo giriamos už dalyvavimą misijoje Libijoje, JAV parūpino dvigubai daugiau kariškių nei bent viena šių šalių. Europiečiai pasikliovė JAV, kad šios parūpintų raketų, bepiločių lėktuvų ir elektroninių karinių orlaivių.

Pasikliauti kitais - rizikinga

Kai kurios karinio bendradarbiavimo kliūtys yra visiškai suprantamos. Vyriausybės nenoriai dalijasi kontrole gynybos politikoje. Pasikliauti kitais dėl savo šalies saugumo visada yra rizikinga. Tuo labiau kai užsienio grėsmių supratimas ES šalyse labai skiriasi. Vien tik apsibrėžusios savo saugumo interesus ir prioritetus Europos valstybės galėtų gerokai priartėti prie sklandesnio bendradarbiavimo karybos srityje.

Istorija rodo, kad per dabartinį susitikimą tikriausiai nepavyks susitarti dėl didesnių pokyčių bendros Europos gynybos politikos srityje. Tačiau galbūt bent bus pralaužta užtvanka šiai temai, statyta nuo 2008 metų. Vien tai, kad šalių politikos lyderiai dalyvauja šiame bendrame procese, galėtų tapti pirmuoju žingsniu didesnio strateginio sąmoningumo link.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"