TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Beprasmiai ginkluotės apribojimai

2008 06 06 0:00
Dublino konferencijoje dalyvavo nemažai kasetinių užtaisų sužalotų žmonių.
AFP/Scanpix nuotraukos

Ginklai nėra kalti, kad aukštus postus užimantys bepročiai įsako juos naudoti, o įnirtingai kautis už kokio nors vieno nereikšmingo ginklo uždraudimą yra tas pats, kas vėžinį susirgimą gydyti aspirinu.

Gegužės 19-30 dienomis Dubline vyko tarptautinė konferencija, kurios metu daugiau nei 100 valstybių susitarė uždrausti naudoti ir kaupti kasetinę ginkluotę. Skaičius ne toks jau mažas, bet sutarties nepasirašė JAV, Kinija, Rusija, Indija, Brazilija, Pakistanas ir Izraelis, t. y., svarbiausi šios ginkluotės gamintojai bei esami ar potencialūs vartotojai.

Nepopuliari sutartis.

Pirmoji emocinė reakcija į tokią situaciją, be abejo, yra labai paprasta - sutartį pasirašė taikios ir humaniškos valstybės, o nenori pasirašyti nuožmūs skerdikai. Dalis tiesos tame yra, nes tik Kinijai ir Brazilijai svarbus - vien ekonominis interesas - jos gamina ir eksportuoja šią ginkluotę. Tuo tarpu JAV, Rusija ir Izraelis nuolat ar bent jau periodiškai ką nors užpuola, o Indija ir Pakistanas tik ir laukia patogaus momento eilinį kartą kibti vieni kitiems į gerkles.

Tačiau viskas nėra taip paprasta. Kol kas prie kasetinių ginklų naudojimo ribojimų nėra prisidėjusi Lenkija, Rumunija, Ukraina, Gruzija, Baltarusija, Turkija ir kažkodėl Latvija. Aišku, Gruzijos ir Turkijos nenorą nusiginkluoti galima aiškinti separatistiniais konfliktais tose šalyse, o Baltarusijos diktatorius tikriausiai nelinkęs atmesti rimto sukilimo šalyje galimybės. Tačiau kitų išvardytų valstybių atveju sunku pasakyti, ar čia noras įtikti besąlygiškai garbinamam "vyresniajam broliui" JAV, ar tiesiog nematoma reikalo pasirašinėti beprasmes sutartis.

Ne pirmas kartas

Susitarimai dėl konkrečių ginklų naudojimo apribojimų nėra naujausių laikų išradimas. Dar 1139 metais Romos popiežius Inocentas II uždraudė naudoti arbaletus prieš krikščionis, kaip pernelyg žiaurų ginklą. Aišku, draudimo niekas nepaisė, kadangi arbaletas buvo itin naudingas ginklas.

Naujaisiais laikais gražūs ketinimai apriboti žiaurią ginkluotę lygiai taip pat atsimušdavo į karinio efektyvumo prioritetus. Per visą XX amžių tai Hagoje, tai Ženevoje, tai dar kur nors kartkartėmis buvo pasirašinėjamos sutartys, kuriomis siekta apriboti kai kurių ginkluotės rūšių naudojimą. Naudos iš tų sutarčių buvo nedaug.

Aišku, kai kalbama apie itin pavojingą ginkluotę (branduolinius, bakteriologinius, cheminius užtaisus), tai sveiko proto likučiai vis dėlto nugali, ir tie ginklai paliekami arsenaluose. Štai nuodingosios dujos, išbandytos per Pirmąjį pasaulinį karą, visiems pasirodė toks atgrasus ginklas, kad net žlungant Reichui 1945-aisiais, naciai, kurie šiaip jau aukšta morale ir humanizmu nepasižymėjo, cheminio ginklo nepanaudojo. Po bandymų Japonijoje buvo atsisakyta ir branduolinės ginkluotės praktinio naudojimo.

Tačiau yra kitaip, kai kalbama apie mažiau pavojingus ginklus. Dar 1899 metais Hagos deklaraciją pasirašiusios šalys susitarė nenaudoti išcentruotų kulkų, padarančių itin dideles žaizdas. Tačiau ištisai XX amžiuje įvairiose šalyse tokios kulkos buvo gaminamos, tobulinamos ir naudojamos: 1991 metų sauso 13 dieną sovietų kariuomenė tokias kulkas naudojo Vilniuje. Nelabai kas paiso ir Ženevos konvencijos, draudžiančios žiaurų elgesį su karo belaisviais ir civiliais gyventojais.

Tikroji problema - ne ten

Ginkluotės panaudojimo apribojimų laikosi tik tos šalys, kurioms jie neturi didelės reikšmės. Pėstininkams skirtų minų draudimas 1997 metais buvo sutiktas gana palankiai didžiųjų valstybių, nes joms šis ginklas nėra labai svarbus. Minos - gynybinis ginklas, kurį labiausiai mėgsta mažos valstybės ir partizanai. Didžiosioms invazija iš užsienio negresia, todėl minų joms paprasčiausiai nereikia, tad ko gi nepasirašius sutarties.

Kas kita yra kasetiniai užtaisai, kurie dažniausiai naudojami puolamosiose operacijose.

Problema šiuo atveju slypi ne ten. Be abejo, kasetiniai ginklai nužudo nemažai taikių gyventojų, tačiau Sudanas, kuris pastaruoju metu garsus tuo, jog labai sėkmingai naikina savo piliečius, pasirašė kasetinių ginklų uždraudimo sutartį be jokių išlygų. Prieš keliolika metų vykusiuose konfliktuose Ruandoje ir Bosnijoje šimtai tūkstančių žmonių buvo nužudyta, kuo puikiausiai išsiverčiant be kasetinių užtaisų: Bosnijoje egzekucijoms buvo naudojami Kalašnikovo automatai, Ruandoje - mačetės. Juk iš esmės patys ginklai nėra kalti, kad aukštus postus užimantys bepročiai įsako juos naudoti. Karas yra žmonių giminės vėžinis susirgimas, ir įnirtingai kautis už kokio nors vieno nereikšmingo ginklo uždraudimą yra tas pats, kas vėžinį susirgimą gydyti aspirinu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"