TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Berberų laisvės žydėjimo metas

2011 09 02 0:00
Libijos mieste Jadu berberai ant parduotuvės durų nupiešė tradicinį berberų taikos ženklą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Per vadinamąjį Arabų pavasarį daug kur pirmaisiais smuikais grojo vietiniai Šiaurės Afrikos gyventojai, klajokliai berberai. Neramumai, besikeičiantys režimai jiems padeda dar kartą priminti apie mažumų kultūrą ir kalbą.

Libijoje, vakariniuose Nafusos kalnuose, prieš pulkininko Muammaro Gaddafi režimą, 40 metų gniaužusį vietos gyventojus, aršiausiai kovėsi berberai. Jų vėliava plazdėjo ir perėmus teritorijos kontrolę, ir laidojant mūšyje kritusius kareivius. Vėliava taip pat buvo iškelta ir per kasmetį berberų festivalį pietų Maroko Agadyro mieste, mat šiemet pakeitus Maroko Konstituciją berberų kalba buvo paskelbta oficialia.

Libijos sukilėlių pereinamosios tarybos narys Fathi Khalifa tvirtina, kad revoliucijos įžiebė berberams viltį. "40 metų Libijos berberai buvo engiami. Kai išaušo atvirumo ir laisvės era, Libijos žmonės suteikė vilties. Šiandien situacija atrodo daug geresnė", - sakė jis. Sukilus libiams, žiniasklaidoje buvo pradėta paramos berberams kampanija. Katare įsikūrusi libių sukilėlių televizija kasdien dvi valandas transliuoja laidas berberų kalba, o Džadu mieste leidžiamas berberų laikraštis. Daugumoje Šiaurės Afrikos valstybių, kur jie sudaro mažumą, berberai jaučiasi niekinami, tačiau per šiuos mėnesius, vykstant mūšiams dėl laisvės ir teisių, jie tapo protestuotojus vienijančia jėga. "Revoliucija mus suvienijo. Prieš tai kiekvienas buvome ištikimas tik savo genčiai ir retas mūsų būtų dalijęsis lėkšte su kitos genties nariu. Tačiau dabar visi valgome iš vienos lėkštės", - pasakojo Libijos miesto Džefreno gyventojai. Pasirodė ir pirmoji knyga berberų kalba - abėcėlė vaikams.

Tačiau didžiausio atgarsio žodis "Amazigh" arba "laisvas žmogus" sulaukia Maroke. Ši Šiaurės Afrikos karalystė neseniai priėmė Konstitucijos pataisą ir pripažino berberų gimtąją kalbą viena oficialių kalbų. Ja bendrauja 60 proc. šalies gyventojų. Berberai tikisi, kad tai įkvėps kitų valstybių pareigūnus, o Maroko karalius vykdys tolesnes reformas. Karaliaus Mohammedo VI motina buvo berberė, o tėvas tvirtina kilęs iš pranašo Muhammedo, kuris gimė dabartinėje Saudo Arabijos teritorijoje. Kai arabų užkariautojai pasiekė Šiaurės Afrikos kraštus VII amžiuje, vietinius jie privertė vartoti savo kalbą ir praktikuoti naują religija - islamą. Tačiau vienas žurnalo leidėjas Maroke Abdullah Aourikas įsitikinęs, kad artimiausiu metu įsivyraus lygybė: "Fidelio Castro motina buvo berberė iš Kanarų salų. Mūsų yra visur. Tad mūsų ignoruoti nebegalima."

Prieš kurį laiką Maroko Tanžero mieste buvo susirinkę berberai iš penkių Šiaurės Afrikos valstybių ir Kanarų salų. Tuniso atstovė patvirtino, kad po to, kai buvo nuverstas ilgametis prezidentas Zine al-Abidine Ben Ali, labiau įsiklausoma į berberų reikalavimus pripažinti jų kultūrą, kalbą ir tapatybę. Tačiau berberai nesugeba visame regione suvienyti jėgų, tam trukdo ne tik kalbos dialektai, bet ir skirtingi socialiniai bei politiniai siekiai.

Egipto Sivos oazėje, esančioje netoli Libijos sienos, ir Beni Suefo regione gyvena apie 30 tūkst. berberų. Jie visi jaučiasi engiami, mėgina kratytis primetamos arabų tapatybės. Tačiau kol kas nė viena berberų tautelė nesiekia nepriklausomybės. Pavyzdžiui, Alžyro berberai, kurie gyvena daugiausia šiaurinėje šalies dalyje, tvirtina, kad gavę visišką kultūrinę laisvę jie tik prisidėtų prie stabilesnės šalies padėties. Tačiau jų didesnių kultūrinių teisių siekiai gali būti lengvai išsklaidyti, jei porevoliucinei santvarkai savo sąlygas imtų diktuoti radikalios islamistų grupuotės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"