TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Berlyne bus atstatyti sąjungininkų ir komunistų sugriauti rūmai

2013 06 12 11:49
saarbruecker-zeitung.de nuotrauka

Berlyne trečiadienį pagal prieštaringai vertinamą 590 mln. eurų projektą pradedami atstatyti barokiniai rūmai, architektūros perlas, kurio likučius po karo nušlavė komunistiniai lyderiai.

Prezidentas Joachimas Gauckas dalyvaus padedant kertinį akmenį Berlyno rūmams legendiniame miesto bulvare Unter den Linden (Po liepomis), kur kažkada gyveno Prūsijos valdovai.

Naujajame pastate, kuris turi būti atidarytas 2019 metais, įsikurs kultūros centras, tačiau ne vienus metus trūkęs projekto planavimas buvo nelengvas dėl šios vietos istorinės reikšmės ir kainos miestui, kuris, kaip žinia, yra "neturtingas, bet patrauklus".

Tokiu metu, kai daugelis Europos valstybių stengiasi suvaldyti skolas ir kai Vokietija vadovauja taupymo vajui, Berlyno miestui jau teko raudonuoti dėl vis atidėlioto naujo oro uosto atidarymo.

Nors Vokietijos vyriausybė ir pinigų stokojantis Berlyno miestas apmokės didžiąją statybų sąskaitos dalį, beveik 80 mln. eurų renka vokiečių aristokratas Wilhelmas von Boddienas, kuris daug metų ragino atstatyti rūmus.

Projektas taip pat kėlė prieštaringus vertinimus, nes jame buvo numatyta nugriauti Respublikos rūmus, kuriuose buvo įsikūręs buvusios komunistinės Rytų Vokietijos parlamentas, ir kultūros bei laisvalaikio centrą, kuris buvo brangus daugeliui buvusios Rytų Vokietijos gyventojų.

Tas didžiulis pastatas stiklo ir marmuro fasadais, kuris buvo baigtas 1976 metais ir kuris, kaip nustatyta, buvo užterštas asbestu, buvo nugriautas 2006 metais.

Buvę Rytų Vokietijos gyventojai jo nugriovimą įvertino kaip tolesnį jų tapatybės naikinimą po Vokietijos susivienijimo 1990 metais. Nuo to laiko vyriausybės viena po kitos stengėsi ištrinti visus komunistinio režimo pėdsakus.

1999 metais, kai Vokietijos vyriausybė ir parlamentas persikėlė iš Bonos į Berlyną, kuris ir vėl tapo Vokietijos sostine, tuometinis kancleris Gerhardas Schroederis pareiškė savo pritarimą Respublikos rūmų nugriovimui.

"Jis toks monstriškas, kad man labiau patikrų rūmai šioje vietoje", - sakė jis laikraščiui "Die Zeit".

Po kelerių metų Vokietijos parlamentas davė galutinį leidimą Berlyno rūmų atstatymui.

Originalas buvo smarkiai apgriautas per sąjungininkų bombardavimą Antrojo pasaulinio karo metais, o jo likučius komunistų valdžia nugriovė 1950 metais.

Pagal atstatomų rūmų projektą, kurį parengė italų architektas Franco Stella trys ketvirtadaliai fasadų atkartos originalius Hohenzollernų rūmų fasadus, kurių seniausios dalys buvo išlikusios iš 15-ojo amžiaus, nors pastatas daugiausia buvo pastatytas 18-ojo amžiaus pradžioje.

"Humboldtų forumu" pramintuose naujuosiuose rūmuose bus saugomos kolekcijos iš Berlyno etnologijos muziejaus ir Azijos meno muziejaus, taip pat - darbai iš Humboldtų universiteto, bibliotekų ir kultūros centrų mokslinių kolekcijų.

Vokietijoje pastaraisiais metais gana tiksliai buvo atkurti keli garsūs istoriniai pastatai, tarp jų - Berlyno viešbutis "Adlon", kuris buvo sugriautas per Antrąjį pasaulinį karą.

Šalies rytuose esančiame Dresdene dabar stovi identiška Dievo Motinos bažnyčios (Frauenkirche) versija, pastatyta panaudojant tai, kas iš originalios bažnyčios liko po sąjungininkų bombardavimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"