TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Berlyniečiai mina be šalmų

2013 05 11 6:00
Dviratininkams Berlyne sukurta draugiška atmosfera.  AFP/Scanpix nuotrauka

Berlynas išgyvena dviračių bumą: nutiesta mylios naujų takų, jais zuja iki pusės milijono dviratininkų. Kur kas mažesnis, taigi ir dviračiams tinkamesnis, Vilnius gali tik pavydėti.

Važinėti dviem ratais berlyniečiams yra malonumas. Pirmiausia, gera tai, kad miestas beveik plokščias. Antra, driekiasi nesibaigiantys dviračių takai. Trečia, kiekvienas turi dviratį, tad automobilių vairuotojai greičiausiai taip pat yra dviratininkai, todėl žiūri labai akylai.

Norint įsitikinti, kiek dviračiai užvaldė miestą, geriausia patyrinėti, kas jais važinėja. Niujorke - miesto kariai, daugiausia jauni vyrai, agresyviai vinguriuojantys tarp mašinų eilių. Panašiai ir Londone, nors vis dėlto ten yra daugiau ekofanatikų. O Berlyne - tai žmonės. Pagyvenusios damos, oriai ir elegantiškai minančios dviračių pedalus, seni vyrai, važiuojantys taip lėtai, jog stebiesi, kaip dviratis nevirsta, jaunos mamos, susisodinusios į krepšius mažylius.

Integruota sistema

Tokį dviračių suklestėjimą Berlyne lėmė 2005 metais miesto valdžios priimtas sprendimas. Nutarus propaguoti dviračius buvo nutiesta 600 km dviračių takų. Vargas kiekvienam turistui, kuris užsižiopsojęs žengs nuo šaligatvio ant raudonosios dviračių juostos!

Berlynas taip pat integruoja dviračius į visą transporto sistemą - galima pasiimti dviratį į traukinį ar tramvajų, nors reikia nusipirkti specialų dviračio bilietą. Valstybinis geležinkelis "Deutsche Bahn" vykdo programą, kuri, kalbos puristų pykčiui, pavadinta angliškai "Call a Bike". Prie stoties yra raudonų dviračių bankas. Ant dviračio yra telefono numeris, kuriuo paskambinus balsas pasako dviratį atrakinantį kodą. Baigus kelionę dviratis prirakinamas prie ko nors stabilaus, o paskambinus tuo pačiu kodo telefonu kas nors vėl gali jį pasiimti. Mokestis - 8 euro centai per minutę.

Dauguma berlyniečių turi nuosavus dviračius, bet ne šalmus. Girdėti toks argumentas, kad jeigu miestai, propaguojantys dviračių nuomos schemas, griežtai reikalauja šalmų, žmonės paprasčiausiai nevažinėja dviračiais. O jei nevažinėja dviračiais, nėra tokie sveiki, daugiau jų miršta nuo širdies priepuolio. Remiantis šiais argumentais, šalmų reikalavimas tik padidina mirtingumą.

Norint užsodinti žmones ant dviračių svarbiausia sukurti visuotinai dviratininkams saugią ir tolerantišką atmosferą. Berlyno valdžia švelni. Taisyklės draudžia važinėti šaligatviais, bet dviratininkai retai gauna barti, ir greičiau ne nuo policijos, o nuo pačių žmonių. Baudos skiriamos tik tada, kai kas nors sužeidžiamas.

Vis dėlto šalmus reikėtų dėvėti, lygiai taip pat kaip ir nelėkti per raudoną šviesą.

A.Zuoko planai

Šį pavasarį ir Lietuvos sostinėje kur kas didesnis nei anksčiau dviračių bumas. Centre esančios kelios dviračių taisyklos užverstos, norint susitvarkyti dviratį tenka laukti savaitę. O Vilniaus miesto valdžia, vadovaujama mero Artūro Zuoko, jau ne pirmą kartą atgaivina dviračių idėją. Visi prisimena, kaip žlugo oranžinių dviračių projektas. Dabar A.Zuokas steigia automatinę dviračių nuomos sistemą. Paskelbta, kad jau nuo liepos pirmi nuomos punktai bus įrengti prie Vilniaus miesto savivaldybės, Seimo, Vyriausybės ir arkikatedros. Iš viso planuojama įrengti 36 tokius punktus, juose vilniečiai ir svečiai galės išsinuomoti iki 250 dviračių. Tikinama, kad šiuos dviračius bus daug sunkiau įveikti vandalams ir vagims nei tuos, kurie į gatves buvo išriedėję daugiau nei prieš dešimtmetį.

Pirmą kartą oranžiniai dviračiai Vilniuje pasirodė 2001 metais, bet buvo išvogti per dvi savaites. Taip pražuvo 1000 dviračių, rėmėjams kainavusių 271,4 tūkst. litų.

Dabar tie, kurie norės naudotis automatine dviračių nuomos sistema, turės įsigyti sezonui skirtą vartotojo kortelę - pirmą pusvalandį galės važiuoti dviračiu nemokamai, antras pusvalandis kainuos 1,5 lito, trečias - 5 litus, o kiti pusvalandžiai - po 12 litų. Kortelę bus galima įsigyti už 20 litų.

Tik kažin kas pasirūpins dviračių takų atnaujinimu (kai kur sostinės centre taką žyminčios linijos beveik išnykusios) ir vairuotojų auklėjimu - jie nesibodi įžūliai išsirikiuoti tiesiai ant dviračių tako. Tai kasdien spūsties valandomis galima matyti Gedimino prospekte, ties "Barclay's" daugiaaukščiu dviračių takas darbo valandomis ištisai užstatytas automobiliais.

Tai tik keli pastebėjimai, tačiau jie byloja: kol kas Vilnius nėra dviračiams draugiškas miestas.

BBC, lrt.lt, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"