TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Bevizis režimas su ES: Moldovos pavyzdys

2015 12 29 6:00
Dalis Moldovos gyventojų yra per skurdūs, kad galėtų leistis į keliones po ES. AFP/Scanpix nuotraukos

Tikėtina, jog Gruzijos ir Ukrainos piliečiai nuo 2016 metų vidurio į Europos Sąjungą (ES) jau galės keliauti be vizų. Daugelis džiūgauja, kad Rytų partnerės labiau priartės prie Europos, tačiau, kaip rodo Moldovos patirtis, lūkesčiai dažnai pranoksta realybę.

Atšaukus vizų režimą Gruzijos ir Ukrainos piliečiai per pusmetį ES teritorijoje galės lankytis iki trijų mėnesių, bet įsidarbinti neturės galimybės. Pavyzdžiui, Ukraina jau nuo šių metų sausio išduoda gyventojams naujus biometrinius pasus, kurie atitinka visus ES keliamus reikalavimus. Šalis derybas dėl bevizio kelionių režimo su Šengeno zonos valstybėmis pradėjo 2008-ųjų rudenį.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka viliasi, kad europinės reformos ir bevizis režimas leis Kijevui susigrąžinti Donbasą ir Krymą. Ukraina esą taps patrauklesnė tų regionų gyventojams. Be vizų vykti į ES galės ukrainiečiai, turintys biometrinius pasus, o jie išduodami tik Ukrainos valdžios kontroliuojamose teritorijose. Taigi noras lengviau įvažiuoti į ES gali motyvuoti daugelį gyventojų pakoreguoti savo simpatijas valdžiai.

Rumunijos ir Moldovos pasienis. Moldavai negali viešėti ES daugiau kaip 90 dienų per pusę metų.

Netinkamas metas

Europos Komisija vertino Ukrainos ir Gruzijos dokumentų saugumo standartus, sienos kontrolę, migracijos padėtį, prieglobsčio suteikimo sąlygas, viešąją tvarką ir saugumą, išorės santykius ir žmogaus teises. Ataskaitoje itin daug dėmesio skiriama korupcijos situacijai Ukrainoje. Dokumente teigiama, jog šiemet Kijevas žengė svarbų žingsnį – įsteigė Antikorupcijos tarnybą, tačiau kartu pabrėžiama, kad būtini tolesni veiksmai, įtvirtinantys jos nepriklausomumą ir tinkamą finansavimą. Briuselis taip pat atkreipė dėmesį, kad ir Ukraina, ir Gruzija rengė informacines kampanijas, kuriomis siekė kovoti su mažumų diskriminacija.

Šių šalių pastangos eiti europietiškų reformų ir demokratijos keliu gali tapti prielaida ES narėms sutikti, jog minėtoms valstybėms būtų atšauktas vizų režimas. Europos Komisija (EK) pasiūlymą keisti ES teisės aktus dėl bevizio režimo žada pateikti 2016-ųjų pradžioje. Vėliau juos svarstys valstybės narės ir Europos Parlamentas.

Tačiau jau matyti pirmų priešiškumo požymių. Vokietijos Bavarijos žemės vidaus reikalų ministras Joachimas Herrmannas smarkiai kritikavo EK siūlymą. Jo manymu, ES turėtų labiau saugoti savo sienas. Kai kurie ES lyderiai įspėjo, kad plėsti bevizio režimo šalių sąrašą dabar visiškai netinkamas metas, nes ES ir taip nesuvaldo migrantų srauto.

Norėjo priartinti prie ES

2014 metais Moldovai pirmai iš ES Rytų partnerystės programos valstybių buvo panaikintas bevizis režimas. Šis sprendimas taip pat sulaukė kritikos, bet jam didelės įtakos turėjo liepsnojantis konfliktas Ukrainoje. Manyta, kad Rusija, pasinaudodama Padniestrės separatistais, sieks destabilizuoti padėtį ir Moldovoje.

Tiek Briuselis, tiek Kišiniovas tikėjosi, jog bevizis režimas sutvirtins Moldovos europietišką kryptį. Tačiau šiandien daugelis pastebi, kad reformų procesas stringa, šalis jau ne vieną mėnesį išgyvena ekonominę ir politinę krizę. Proeuropietiškos Moldovos partijos nesutaria tarpusavyje, o prorusiškų politinių jėgų populiarumas didėja.

Apie 300 tūkst. moldavų turi ES narės Rumunijos pasus, todėl gali netrukdomi važinėti po ES ir ten dirbti. Tačiau dalis šios šalies gyventojų yra per skurdūs, kad leistųsi į keliones po ES. Nuo praėjusių metų balandžio Moldovos gyventojams gerokai palengvėjo – jiems jau nebereikia vargti konsulatuose norint gauti reikiamą vizą. Anksčiau žmonėms tekdavo laukti eilėje vizos kelias valandas ar net kelias dienas. Žinoma, ją buvo galima gauti ir juodojoje rinkoje, bet už labai didelius pinigus.

Vidutinis mėnesinis moldavo darbo užmokestis siekia maždaug 200 eurų.

Apribojimų išlieka

Bevizis režimas nereiškia visiškos laisvės – jam taip pat taikomi tam tikri apribojimai. Pavyzdžiui, norėdami be vizos vykti į ES moldavai privalo turėti biometrinius pasus, kurie galioja ne trumpiau kaip tris mėnesius. Tokie asmens dokumentai išduoti maždaug 800 tūkst. Moldovos piliečių. Du milijonai šalies gyventojų vis dar naudojasi senaisiais pasais.

Biometrinis pasas, priklausomai nuo pagaminimo laiko, kainuoja 25–40 proc. vidutinio mėnesinio moldavo darbo užmokesčio, kuris siekia maždaug 200 eurų. Dokumentas nuo įprasto skiriasi tuo, kad jame įtaisytas specialus lustas, turintis dvimatę žmogaus nuotrauką ir asmeninius duomenis: pavardę, vardą, gimimo datą, paso numerį, jo išdavimo datą ir galiojimo pabaigą.

Moldavai negali viešėti ES daugiau kaip 90 dienų per pusę metų. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje, vizos vis dar reikia. Todėl prieš planuodami keliones moldavai turi pasidomėti, kokių dokumentų reikalauja atskirų valstybių pasienio pareigūnai. Norėdami įsidarbinti kurioje nors ES šalyje žmonės privalo gauti leidimą dirbti.

Kišiniovo duomenimis, per pirmus metus beviziu režimu pasinaudojo maždaug pusė milijono Moldovos piliečių (75 tūkst. jų buvo iš Padniestrės regiono). Užsienio reikalų ministrė Natalia Gherman pažymėjo, kad Moldova migracijos požiūriu nekelia ES jokios rizikos.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"