TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Bevizis režimas susiduria su kliūtimis

2016 05 13 6:00
Sirų mergaitės pabėgėlių stovykloje Turkijoje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Jei Turkija negaus bevizio režimo, ji užtvindys Europą migrantais. Tokia mintis ne kartą skambėjo iš aukštų Turkijos pareigūnų lūpų. Europos sostinės ėmė kelti klausimą: kokia susitarimo su Turkija dėl migrantų grąžinimo kaina?

Turkijos ministras Europos reikalams Volkanas Bozkiras pareiškė baigiąs prarasti viltį, kad jo šaliai pavyks susitarti su Europos Sąjunga (ES) dėl bevizio režimo, nes pakeisti Turkijos antiteroristinius įstatymus, kaip to reikalauja Europa, neįmanoma. Be to, Turkija jaučiasi jau pakankamai padariusi.

ES reikalauja, kad Turkija susiaurintų terorizmo apibrėžimą ir atitiktų dar keturis kriterijus, tik tada galės pretenduoti į bevizes keliones savo piliečiams. ES ir žmogaus teisių grupės kaltina Ankarą, kad ši naudoja antiteroristinius įstatymus žurnalistams ir kitaminčiams bauginti. Turkijos valdžia kategoriškai tai atmeta sakydama, jog šių įstatymų reikia kovai su sukarintomis grupuotėmis.

Turkija yra pagrasinusi nebepriimti atgal migrantų iš Graikijos, jei ES nesugebės liberalizuoti vizų režimo. Dėl jo susitarti iki birželio pabaigos lieka vis mažiau laiko, o žinovai sako, kad laikytis šio grafiko greičiausiai nepavyks.

Praėjusią savaitę Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas perspėjo ES, kad Ankara nekeis antiteroristinių įstatymų. Plačiai per pasaulį nuskambėjo Europai skirta prezidento frazė: „Mes einame savo keliu, o jūs eikite savo (...) galite sudaryti sutartį su kuo tik norite.“

Todėl Europos sostinėse pagrįstai kyla vis daugiau abejonių, kokia yra šio susitarimo su Turkija kaina ir ar Europos lyderiai nepamins savo vertybių, kad tik sumažėtų migrantų? Ypač susirūpinę vokiečiai. Vokietijoje verda debatai, ar liberalizavus vizų režimą iš Turkijos į Europą nepradės bėgti kurdai. Vienas Turkijos laikraštis parašė, kad Europai iškilo pasirinkimas: principai ar interesai?

Ir iš tiesų per kelias ateinančias savaites Briuselis turės pasirinkti: pasirašyti sutartį su vis labiau autoritarine Turkija ar rizikuoti, kad migrantų krizė grįš prie Graikijos krantų, grasindama sugriauti Šengeno laisvo judėjimo susitarimą.

Sutartis su Turkija yra svarbi ES, nes ši šalis sutiko priimti atgal migrantus, perplaukusius Egėjo jūrą ir pasiekusius Graikijos salas. Tai pagrindinis pabėgėlių iš Artimųjų Rytų maršrutas į Europą. Pernai šį kelią įveikė maždaug milijonas migrantų iš Sirijos, Irako, Afganistano. ES baiminasi, kad be Turkijos pagalbos negalės sukontroliuoti šios migracijos.

Skaičiai byloja

Neseniai Europos Komisija pagyrė Turkiją, kad ji įvykdė daugumą iš 72 jai iškeltų sąlygų. Tačiau Europos Parlamentas atsisako balsuoti, kol neįgyvendinti visi kriterijai.

Turkijai dar reikia įvykdyti penkias sąlygas:

* pagal ES rekomendacijas imtis priemonių prieš korupciją;

* su ES standartais suderinti savo teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos;

* prisijungti prie Europos teisėsaugos agentūros Europolo;

* bendradarbiauti su visomis ES šalimis baudžiamojoje teisėje;

* prie Europos standartų priderinti savo antiteroristinius įstatymus.

Milžiniški srautai migrantų ir pabėgėlių suplūdo į Europą ne tik iš Turkijos, bet ir iš Šiaurės Afrikos. Pagal ES ir Turkijos susitarimą, tie, kurie atkako į Graikiją nelegaliai, nuo kovo 20 dienos yra siunčiami atgal, jei neprašo prieglobsčio arba jų prašymai netenkintini. Už kiekvieną Sirijos migrantą, grąžintą į Turkiją, ES priima kitą sirą, kuris prašo prieglobsčio pagal visas taisykles ir atitinka reikalavimus, kad jį gautų. Turkijai taip pat pažadėta didžiulė 3 mlrd. eurų finansinė parama jos teritorijoje susikaupusiems migrantams.

Nors šis ES ir Turkijos susitarimas sulaukia daug kritikos, skaičiai gana iškalbingi: praėjusį mėnesį atvykstančiųjų į Graikiją sumažėjo iki 3 462 nuo 26 971 kovą ir 57 066 vasarį (Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis).

Kaip atsilieps turizmui?

Jei ne Europą ištikusi migrantų krizė, vargu ar ji būtų prisiminusi Turkiją, kuri jau daugelį metų beldžiasi į ES, bet derybos dėl narystės senokai įšaldytos, europiečiams skeptiškai vertinant perspektyvą, kad 79 mln. turkų taps ES dalimi ir jų balsas priimant sprendimus bus svarus. Vis dėlto Turkija dar gali tikėtis išsipešti galimybę laisvai keliauti po 26 ES šalis, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurios nepriklauso Šengeno zonai.

Čia reikia priminti, kad Turkija jau iš anksčiau turi bevizį režimą su maždaug 90-čia Azijos, Afrikos, Artimųjų Rytų ir arabų šalių. Todėl atvėrus Turkijai duris į Šengeno erdvę, ji turės taikyti visas ES taisykles šių trečiųjų šalių piliečiams, o tai neigiamai atsilieps jų kelionėms į Turkiją. Bent jau biurokratijos tikrai bus daugiau.

Per pastaruosius trejus metus Turkija, šešta pagal lankomumą šalis pasaulyje (JT pasaulio turizmo organizacijos duomenimis), pritraukė 7 mln. turistų iš Artimųjų Rytų ir arabų šalių, ypač daug iš Irako, Libijos, Saudo Arabijos, Libano, Jordanijos ir Egipto. Neseniai Arabų turizmo organizacija ir Turkija susitarė atidaryti reprezentacinį biurą Turkijoje, kad šie srautai dar labiau padidėtų. Tikslas – 10 mln. turistų kasmet iš arabų pasaulio.

Jei Turkija taps naująja ES sienų saugotoja, ji pati turės visiškai kontroliuoti savo sienas, o naujieji suvaržymai keliauninkams iš trečiųjų šalių gali neigiamai paveikti turizmą. Dėl geopolitinės įtampos regione Turkijos pajamos iš turizmo ir taip jau sumažėjo 16,5 proc., iki 4,66 mlrd. dolerių per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"