TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Biurokratai per krizę nevargsta

2012 10 15 6:06
Prancūzija dosniai aprūpina savo piliečius. /AFP/Scanpix nuotrauka

Ekspertai žino būdą, kaip sumažinti Prancūzijos biudžeto skylę - pakanka reformuoti plačiai išsikerojusį biurokratinį aparatą. Tačiau bent kol kas prezidentas Francois Hollande'as baiminasi imtis drastiškų priemonių.

78 Prancūzijos Senato sodininkai iš ryto rūpinasi svarainių krūmeliais ir persikų medeliais, o per pietus mėgaujasi ilga poilsio pertrauka. Jie laimingi, nes Europos šerdį graužianti krizė jų nepasiekia. Sodininkai turi darbą visam gyvenimui, o jų atlyginimas yra 40 proc. didesnis nei vidutinis. Be to, dėl prastų darbo sąlygų - lietaus, audrų, sniego - jie gauna kompensacijas.

Tik užklupus krizei Prancūzijos gyventojai pamažu pradėjo suvokti, kad tokiems valstybės tarnautojams mokesčių mokėtojų pinigai dalijami itin dosniai. Didėjantis pasipiktinusių balsų choras reikalauja šias privilegijas gerokai apkarpyti.

Dar geriau gyvena armija valdininkų, sėdinčių kabinetuose. Jiems mokama už viršvalandžius, jeigu parlamentarų diskusijos užsitęsia iki vėlyvos nakties. Ir visai nesvarbu, kad tie kabinetai būna tušti. "Funkcionierių" statusą turi maždaug 5,3 mln. mokytojų, gydytojų, teismo pareigūnų, klerkų, atstovaujančių painiai Prancūzijos valstybės administracijai - nuo prezidento rezidencijos iki tolimiausių savivaldybių.

Valstybės skola išaugo iki 90 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), socialistų prezidentas F.Hollande'as siekia biudžeto deficitą sumažinti iki 4,5 proc., tad vargu ar Prancūzija gali sau leisti taip išlaidauti.

Praėjusį mėnesį F.Hollande'as pasiryžo apmokestinti turtuolius ir įšaldyti viešąsias išlaidas, tačiau investuotojai reikalauja smarkiau apkarpyti pačią valstybinę sistemą. "Šią reformą nuolat atidėliojame. Jeigu nenorime tapti kitu euro krizės domino kauliuku, privalome imtis viešųjų išlaidų", - sakė investicinis patarėjas Gerardas Dussillolis, šiemet išleidęs knygą "Pagaliau krizė" ("La Crise, enfin").

Viešosios išlaidos sudaro 56,3 proc. Prancūzijos BVP. Tarp išsivysčiusių valstybių ji nusileidžia tik Danijai, o Vokietiją lenkia 10 procentų. Apie 40 proc. šios sumos atitenka socialinei apsaugai, o likusi dalis padengia centrinės ir vietinės valdžios sąnaudas.

Vyriausybė su profsąjungomis ir darbuotojais netrukus pradės diskusijas, kaip reiktų reformuoti prancūzų socialinės apsaugos sistemą. Dabar ją iš dalies išlaiko darbdaviai ir verslas tvirtina, kad tai mažina jų konkurencingumą.

Po karo Prancūzijoje išsikerojo daugiasluoksnis biurokratinis aparatas. Prancūzai juokais jį vadina "mille-feuille" pagal sluoksniuotą saldaus kremo pyragą. Kraštas padalytas į 22 regionus, o šie - į 96 departamentus, kurie skyla į 3883 kantonus ir tuomet - į 35 303 komunas. Nuo mažiausio kaimelio iki didžiausio miesto - visi turi savo merą ir savivaldybės tarybą. Komunos suskirstytos į 2581 "tarpkomuninę įstaigą", kurios tvarko bendrus reikalus - vandens tiekimą, šiukšlių išvežimą, mokyklas.

Ir to dar negana! Regionai susmulkinti į "pays" - teritorijas, turinčias bendrų interesų. O komunoms paslaugas teikia 2358 komunaliniai susivienijimai. Per pastaruosius 20 metų į savivaldybės įstaigas priimti keli tūkstančiai tarnautojų. Biurokratų armija išaugo 25 proc., o gyventojų skaičius - tik 15 procentų.

Neefektyvią, nuostolingą sistemą prieš porą metų anoniminėje knygoje išjuokė viena Bordo savivaldybės tarnautoja. Joje pavaizduoti gerai aprūpinti pareigūnai, kurie nieko neveikia, tik varto per dieną popierius arba atsipalaiduoja beprasmiškuose susirinkimuose.

Savo ruožtu valstybinio audito atliktas tyrimas parodė, kad kasmet apie 50 mlrd. eurų atsieina paslaugos, perkamos iš daugiau nei 1,2 tūkst. išorinių agentūrų. Kairysis parlamentaras Rene Dosiere įsitikinęs, kad atsisakius jų paslaugų ir apkarpius etatus, kurių funkcijos sutampa, valstybė sutaupytų 30 mlrd. eurų. To pakanka, kad iki kitų metų pabaigos biudžeto deficitas sumažėtų iki 3 procentų.   

F.Hollande'as apkarpė ministrų atlyginimus, o žemesniųjų parlamento rūmų nariams 10 proc. sumažės suma, skirta reprezentacinėms išlaidoms. Tačiau judinti biurokratų armiją pavojingą. Vos užsiminęs apie tai prezidentas gali sulaukti masinių protestų, juk nedarbas viršija 10 proc., o jo paties populiarumo reitingai smukę iki 41 procento.

Reuters, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"