TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Blanki šviesa tunelio gale

2014 06 11 6:00
Vladimiro Putino portretas Luhansko separatistų būstinėje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Visą šią savaitę, per kurią Petro Porošenka pažadėjo sutramdyti Ukrainos rytuose veikiančius prorusiškus kovotojus, planuojami Kijevo ir Maskvos atstovų susitikimai. Juose deramasi dėl rusiškų gamtinių dujų kainos bei jos mokėjimo sąlygų ir taikos užtikrinimo separatistiniuose Ukrainos regionuose.

Ukraina ir Rusija per derybų maratoną, užsitęsusį iki antradienio paryčių, nesugebėjo išspręsti ginčo dėl dujų kainos ir apmokėjimo. Pokalbiai šiomis temomis truko net 7 valandas. Planuojama, kad diskusijos bus pratęstos, kai derybininkai pasitars su savo šalių vyriausybėmis. Šalių pareigūnai susitiko Briuselyje, tarpininkaujant Europos Sąjungai. Anksčiau Maskva yra grasinusi, kad jeigu Kijevas iki birželio 10 dienos nesusimokės skolos, dujų tiekimas Ukrainai bus nutrauktas. Šios derybos Bendrijos šalims taip pat yra labai svarbios, nes nutraukus rusiškų dujų tiekimą į Ukrainą gali sutrikti jų importas ir į kitas Europos valstybes.

Per pastaruosius 10 metų tai jau trečias vadinamasis dujų karas tarp šalių. Kai buvo nuverstas Kremliaus palaikomas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, Rusija padidino šiai šaliai parduodamų dujų kainą iki 485,5 dolerio už tūkstantį kubinių metrų – tai didžiausia kaina, už „Gazprom“ dujas mokama Europoje. Maskva taip pat reikalauja, kad būtų apmokėta 5,17 mlrd. dolerių skola už dujas, tiektas iki birželio. Ukraina šiuos reikalavimus vadina ekonomine agresija ir, jeigu dujų tiekimas būtų nutrauktas, žada kreiptis į Tarptautinį arbitražo teismą.

Derybose Briuselyje, kurios gali trukti visą šią savaitę, dalyvauja Rusijos ir Ukrainos energetikos ministrai, taip pat Rusijos koncerno „Gazprom“ ir Ukrainos dujų įmonės „Naftogaz“ atstovai.

„Abipusis supratimas“

Po pirmadienio derybų Ukrainos atstovai sakė, kad su Maskva pasiekė „abipusį supratimą“ dėl prezidento P. Porošenkos pasiūlyto smurto nutraukimo šalies rytuose plano. Kijevas detalių nepateikė, o ir Rusija tiesiogiai pokalbių rezultatų nekomentavo, bet, manoma, dvi derybų dienos po praėjusį savaitgalį Prancūzijoje įvykusio trumpo prezidentų susitikimo suteikė postūmį taikos procesui.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris sakė, kad pirmą kartą per kelis mėnesius trunkančią krizę matyti šiokia tokia „šviesa tunelio gale“.

Beveik jokios P. Porošenkos plano ar derybų detalės neskelbiamos. Net nėra aišku, kas dalyvavo pirmadienio susitikimuose, tačiau Ukrainos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad P. Porošenka buvo nuvykęs į sekmadienio derybas. Kol kas žinoma tik tiek, kad prezidentas šalies rytuose gyvenantiems ukrainiečiams žada didesnę autonomiją ir planuoja oficialiai įtvirtinti rusų kalbos statusą.

P. Porošenka paragino kasdien organizuoti Ukrainos ir Rusijos atstovų susitikimus, o šalies Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad derybos bus atnaujintos.

Kovos tęsiasi

Nors ir dedamos diplomatinės pastangos, separatistų maištas šalies rytuose vis dar tęsiasi. Didžiausi mūšiai vyksta nepriklausomais pasiskelbusiuose Donecko ir Luhansko regionuose, Slovjansko ir Kramatorsko miestuose bei jų apylinkėse. Čia prorusiški kovotojai vis dar laiko užėmę vyriausybės pastatus ir puldinėja Ukrainos kariuomenės patikros postus bei kitus svarbius objektus. Per separatistų atakas ir Ukrainos pajėgų antiteroristines operacijas šalies rytuose jau žuvo apie 200 žmonių.

Stengdamasis išvengti daugiau aukų P. Porošenka nurodė sukurti humanitarinius koridorius, kuriais civiliai gyventojai galėtų pasitraukti iš konflikto apimtų rytinių regionų. Šį sumanymą palaiko ir Rusija. Jos atstovai taip pat yra prašę, kad Maskvai būtų leista į Ukrainos rytus siųsti humanitarinę pagalbą, tačiau tokio leidimo Kijevas dar nedavė – bijoma, kad tokia proga gali būti pasinaudota siekiant dar stipriau apginkluoti separatistus.

Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad pradėjo didelio masto sausumos, oro ir jūros pajėgų karines pratybas Kaliningrado srityje. Tai laikoma atsaku į neseniai prasidėjusias didelio masto NATO sausumos pajėgų pratybas Baltijos šalyse „Kardo kirtis“.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"