TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Blėstanti Venesuelos vizija

2014 04 14 17:00
N.Maduro mėgsta tapatintis su šlovingais Venesuelos praeities lyderiais, tačiau panašu, kad prilygti jiems dabartiniui šalies prezidentui nepavyksta. AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Nei bloguoju, nei geruoju Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro nesugeba išvesti šalies iš ją sukausčiusios politinės ir ekonominės krizės. Politikas nesėkmingai bando atkartoti savo pirmtako, ilgamečio Venesuelos lyderio Hugo Chavezo politiką, tačiau kuo toliau, tuo labiau darosi panašu, kad šalyje kurta socialistinė utopija pasmerkta išnykti.

Gamta Venesuelą apdovanojo itin gausiomis naftos atsargomis. Šalis turėtų būti viena turtingiausių pasaulyje, tačiau taip nėra. Bloga ekonominė politika, korupcija ir pavojingai didėjantis infliacijos lygis – visa tai neleidžia valstybei klestėti.

Sąlygos Venesueloje dabar primena sovietų laikus. Čia trūksta paprasčiausių produktų – muilo, tualetinio popieriaus, kavos, cukraus. Tokį stygių lemia Venesueloje užsitęsusi ekonominė krizė. Dėl nuolat blogėjančios padėties daugiau nei du mėnesius visoje šalyje tęsiasi masiniai protestai.

Išspręsti politinės krizės nesugeba nei vietos politikai, nei jiems talkinantys tarptautiniai derybininkai. Praėjusią savaitę Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro surengė derybas su savo pagrindiniu politiniu priešininku Henrique Caprilesu. Šalies vadovas pirmą kartą per du mėnesius akis į akį susitiko su opozicijos lyderiais. Tačiau apčiuopiamų rezultatų šios derybos, kaip ir manė opozicijos atstovai, nedavė.

Visuomenės susiskaldymas stiprėja

Prezidento Nicolas Maduro vyriausybe savo ruožtu dėl produkcijos stygiaus ir kitų ekonominių problemų verčia vadinamiems spekuliatoriams – asmenims, neva nusitaikiusiems į jo postą. Purvai pilami ir ant turtingų Venesuelos verslininkų bei neramumus šalyje esą tyčia provokuojančių Jungtinių Valstijų. Ištikimi N.Maduro gerbėjai nuoširdžiai palaiko tokius kaltinimus.

Tačiau kuo toliau, tuo labiau daugėja ne prezidentą besąlygiškai ginančių jo gerbėjų, o pokyčių norinčių protestuotojų. Kai vasarį į gatves pradėjo plūsti pirmieji demonstrantai – studentai, su jais žiauriai susidorojo N.Maduro paraginta karo policija. Šis radikalus žingsnis iššaukė dar didesnius protestus. Didžiuosiuose šalies miestuose protestuotojai stato barikadas, rengia demonstracijas ir kategoriškai reikalauja vyriausybės ir prezidento atsistatydinimo.

Per du mėnesius dažniausiai naktimis vykusių susirėmimų su policija metu žuvo mažiausiai 39 žmonės, o šimtai buvo sunkiai sužeisti. Policija sulaikė dešimtis protestuotojų. Tarp jų yra ir iki šiol kalinamas garsus opozicijos lyderis Leopoldas Lopezas. Kategoriškas valdžios nenoras taikiai spręsti susidariusią situaciją sulaukia vis didesnio visuomenės pasipriešinimo.

Venesuelos gyventojus siutina ne tik korupcija ir prasta ekonominė situacija. Ne vienerius metus šalies valdžia nesugeba susidoroti su nusikalstamumu. Šalyje įvykdomų žmogžudysčių procentas yra vienas didžiausių pasaulyje, daugybė nusikaltimų lieka neišaiškinti, juos padarę asmenys dažnai išvengia bausmės.

Venesueloje ne mažiau populiarios taikios protesto akcijos.

Alyvos į ugnį įpylė praėjusią savaitę įvykęs incidentas, kuomet iš savo namų buvo pagrobta televizijos naujienų žurnalistė Nairobi Pinto. Reporterės tėvo teigimu, vakare į namus įsiveržę kaukėti vyrai išsivežė jauną merginą ir iki šiol nepateikė jokių išpirkos reikalavimų.

Nepaisant vieningo tikslo – pakeisti šalies valdžią – opozicijos gretose nesutarimų netrūksta. Vieni mano, kad tik aktyvūs protestai ir neramumų šalyje kurstymas padės nuversti N.Maduro ir jo vyriausybę. Kiti mano, kad geriausia problemas spręsti derybų keliu ir siūlo dialogą su valdančiaisiais.

Gyvena blėstančia H.Chavezo dvasia

Nežinia, kiek šalies gyventojų apskritai palaiko protestuotojų pusę. Nors protestuotojų šalyje, atrodo daugėja, demokratiškai išrinktas N.Maduro tebeturi rimtą rėmėjų desantą.

Pagrindiniai vyriausybės rėmėjai – minimalias pajamas uždirbantys šalies piliečiai. Būtent šiai socialinei grupei daugiausiai dėmesio ir paramos skyrė N.Maduro pirmtakas, ilgametis šalies lyderis H.Chavezas.

Vargiai gyvenantys šalies gyventojai H.Chavezą labai gerbė. Dažno venesueliečio nuomone, šis prezidentas buvo pirmasis šalies vadovas, atsižvelgęs į vargingųjų lūkesčius, ir vienintelis su jais nors truputį dalijęsis iš naftos susikrautais turtais.

Žurnalistė N.Pinto iš savo namų buvo pagrobta balandžio 7 dieną. Artimieji iki šiol nežino, kokie buvo tai padariusių asmenų motyvai.

N.Maduro stengiasi įvairiais būdais tapatintis su H.Chavezu. Politikas tikisi išsaugoti šalies gyventojų palaikymą ir palaikyti „socialistinę svajonę”. Tačiau nepaisant ypač galingos viešųjų ryšių kampanijos, šalies gyventojai kuo toliau, tuo labiau įsitikina – N.Maduro nėra H.Chavezas. Žmonės kalba, kad dabartinis prezidentas neturi pakankamai charizmos ir kitų sugebėjimų, kad galėtų sunkiu metu suvienyti susikaldžiusią Venesuelos visuomenę. Įsiplieskę ir mėnesius nerimstantys pasipiktinusiųjų protestai tai tik įrodo.

Net socialistinei dvasiai ištikimi venesueliečiai pradeda galvoti, kad H.Chavezo sukurta socialistinė utopija Venesueloje pasmerkta žlugti.

BBC, „Reuters”, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"